Maisto produktuose - klastingos ligos.

Apsinuodijimas maistu šiandien - gana dažnas reiškinys. Specialistų teigimu, ypač rizikuoja susigundžiusieji nelegalių prekybininkų siūlomais "skaniais ir šviežiais" pyragėliais su mėsa, čeburekais, kepta duona, žuvimi ir pan.

Pirkti nepataria

Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gydytoja higienistė Jūratė Mačiulienė nepataria pirkti iš nelegalių prekiautojų. Visų pirma todėl, kad "nelegalų" siūlomų maisto produktų gamyba yra visiškai nekontroliuojama. Vadinasi, nežinia, kokia mėsa įdaryti pyragėliai, peršami poilsiautojams miesto paplūdimiuose. Lygiai taip pat nežinia, kokiomis sąlygomis pagaminti gardžiai kvepiantys vafliai ar kiti skanėstai.
"Pliaže pyragėlius, čeburekus, įvairius saldėsius siūlo nelegalūs prekeiviai - tai reiškia, kad jie neturi tam leidimų", - nepasitikėti tokiais prekiautojais ragina J. Mačiulienė.
Gydytoja higienistė pripažįsta, kad su "nelegalais" kovoti sunku. Tačiau, anot Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojos, jei nebus paklausos - nebus ir pasiūlos.
"Žmonės turi suprasti, kad, tarkim, blogą "beliašą" nusipirkę jie kalto neras - pardavėja nuėjo, ir viskas."

Savijauta - nepavydėtina

Medikų teigimu, maistu apsinuodiję žmonės gali susidurti su rimtomis sveikatos problemomis.
Pasak Klaipėdos ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjo Stanislovo Stropaus, dažniausiai susergama viena iš sunkiausių žarnyno užkrečiamųjų ligų - salmonelioze ir kitomis maisto toksinėmis infekcijomis, kurias sukelia stafilokokų toksinų ir kitos sąlyginai patogeninės enterobakterijos.
Susirgęs salmonelioze, ligonis karščiuoja, vemia, viduriuoja, jaučia bendrą kūno silpnumą, jam skauda pilvą. Pasak S. Stropaus, savijauta tokiu atveju iš tiesų nepavydėtina. O kai organizmas netenka skysčių, krenta kraujospūdis, - tada, anot vedėjo, paciento sveikatai gali kilti rimtas pavojus.
"Ten, kur mėsa, ten ir salmoneliozė - gali susirgti valgydamas viščiukus, pyragėlius, čeburekus ir pan. Ten, kur vafliai, saldūs įdarai, - maisto toksinės infekcijos, - kalbėjo gydytojas. - Kitas pavojus - dizenterija. Ja susirgti galima perkant į kiemus atvežamą pieną ir jo produktus. Žinia, pasitaiko nešvarių šeimininkių, kurios pieno indus skalauja atviruose vandens telkiniuose - upėse, kūdrose."

Siūlo ne tuos vaistus

Ar apsinuodijus dažnai prireikia stacionaraus gydymo? "Žinoma, į ligoninę patenka ne visi, - sakė S. Stropus. - Pirmiausia žmonės bando namuose išsigydyti. Kreipiasi tiesiai į vaistinę, net ne į gydytoją, nes pasiekti šeimos gydytoją dažnai yra sudėtinga - tai eilės, tai daktaro nėra. Vaistininkai pasiūlo vaistų, bet bėda ta, kad kartais siūlo ne tai, ką reikia. Tai gali būti pavojinga. Yra toks dažniau siūlomas vaistas "Imonium". Tokiais atvejais šito vaisto vartoti nereikėtų.
Pagalba mūsų ligoninėje yra teikiama visą parą. Ir dieną, ir naktį, ir per šventes. Nežinau, turbūt visus išgydėm. Tikriausiai niekas nenusivylė mūsų teikiamom paslaugom. Kaip tik dabar turime pacientų, kurie susirgo salmonelioze suvalgę keptą viščiuką. Vėmė, viduriavo, karščiavo. Jų būklė buvo gana sunki. Iš pradžių ligoniai gulėjo Reanimacijos skyriuje, reikėjo atkurti prarastus skysčius, lašinome į veną gliukozės druskų tirpalą. Dabar jie jaučiasi neblogai."

Per tūkstantį

Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei medicininės karantininės apsaugos skyriaus vedėjos Onos Sokolovos, praėjusiais metais ūmiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis sirgo 1297 Klaipėdos miesto gyventojai, iš jų apie 74 proc. buvo gydomi ligoninėje. Klaipėdos mieste dažniausiai žarnyno užkrečiamosiomis ligomis sirgo vaikai iki 15 metų amžiaus. Jų sergamumas sudarė 53,6 proc., mat, anot O. Sokolovos, maži vaikai dar neturi tvirtų higieninių įgūdžių, o paaugliai jų laikosi nenoriai. Šiais metais Klaipėdos mieste šiomis ligomis persirgo 586 gyventojai, vaikai iki 15 metų amžiaus sudarė 56,1 proc. Ligoninėje gydėsi daugiau nei pusė susirgusiųjų.
Pasak vedėjos, dažniausia ūminių žarnyno užkrečiamųjų ligų priežastis yra į maistą patekę patogeniniai mikroorganizmai, kurie ilgai išlieka gyvybingi, o laikant maistą netinkamai gali jame daugintis.
"Žarnyno užkrečiamųjų ligų struktūroje vyravo ligos, kurioms nenustatytas ligos sukėlėjas. Tai rodo, kad dalis ligonių buvo gydomi nenustačius ligos sukėlėjo. Sergamumą ūminėmis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis lėmė nesaugių maisto produktų vartojimas. Aiškinantis užsikrėtimo priežastis buvo nustatyta, jog kas 5 ligonis nurodė, kad žarnyno užkrečiamąja liga užsikrėtė per maistą, tačiau dauguma ligonių negalėjo nurodyti susirgimo priežasties. Dažniausiai tai buvo ligoniai, kurie sirgo lengvomis šių ligų formomis."
Salmonelioze, pasak O. Sokolovos, kasmet perserga apie 60 žmonių. "Salmoneliozės klinikoje dominavo sunkių ir vidutinio sunkumo ūmių gastroenterokolitų simptomatika. Aukšta temperatūra, dažnas viduriavimas, pilvo ir galvos skausmai, pykinimas, vėmimas bei bendras silpnumas. Dėl to beveik visi susirgusieji gydomi ligoninėje. Šia liga dažniau sirgo vaikai iki 6 metų amžiaus. Per maistą užsikrėtė 90,6 proc. ligonių. Kaip dažniausią užsikrėtimo faktorių jie nurodė kiaušinius (63,8 proc.), vištieną (22,4 proc.), kitą mėsą ir jos produktus (10,3 proc.).
Žarnyno užkrečiamos ligos plinta per maistą ir vandenį, dėl to maistą reikia saugiai laikyti - šaldytuve, prieš maisto ruošimą būtina gerai nusiplauti rankas. Gaminant valgį ir namų sąlygomis būtina naudotis atskirais peiliais, pjaustymo lentomis bei kitais indais, apdorojant žalią maisto produkciją ir jau paruoštus produktus. Ruošiant maistą ir maistui naudoti tik švarų geriamąjį vandenį. Maistą reikia saugoti nuo musių, graužikų ir kitų gyvūnų. Nesaugu vartoti maistui nevirintą pieną, varškę, grietinę, kitus maisto produktus, pirktus iš atsitiktinų asmenų turgavietėse, gatvėse. Nereikėtų vežtis į gamtą greitai gendančių produktų, neruošti maisto dideliais kiekiais, bet kokį paruoštą maistą kuo greičiau sunaudoti. Vasaros metu reikėtų ypač atsargiai rinktis tokius produktus kaip kreminiai pyragaičai, tortai. Perkant maisto produktus reikėtų pasižiūrėti, ar jie tinkamai laikomi, ar nepasibaigęs jų realizacijos laikas."

Sugundė akcija

Nelė ir Pranas Kunišauskai ir jų aštuoniolikmetis sūnus Darius ligoninėje atsidūrė įsigiję keptų viščiukų šalia Naujojo turgaus stovinčiame prekybiniame treileryje.
"Buvo akcija - šeši litai už grilyje keptą viščiuką, - prisimena ponia Nelė. - Gardžiai kvepia, žmonių daug eilėj, - susigundėm ir mes su drauge. Stovėjome eilėje maždaug valandą. Tai ką, nusipirkom, juk taip skaniai atrodė. Draugė nupirko tris, o aš paėmiau šešis. Pigu, skanu, nieko daryti nebereikia. Parsinešiau namo. Iš pradžių jautėmės gerai. Nuvažiavau prie jūros. Staiga pasidarė bloga. Grįžtu ir žiūriu, kad ir sūnus jau lovoj guli. Pradėjom viduriuoti, vemti. Sūnų išvežė greitoji. Aš dar likau namie, sakau, nieko čia nėra, negali šitaip būti - praeis. Bet kitą dieną jau neišlaikiau, ant grindų parkritau eidama į tualetą. Visai nebeturėjau jėgų, skausmas neapsakomas. Ir tėvas pradėjo viduriuoti, prie tualeto - eilė. Tik greičiau, greičiau... Apsirengėm greitai ir atlėkėm į ligoninę. Tokioje situacijoje niekada gyvenime nebuvau atsidūrusi. Labai išsigandome."