Daugybė žmonių skundžiasi pėdų skausmais, nepatogumais dėvint avalynę. Dažnai su skausmu tiesiog susitaikoma, tačiau, gydytojų teigimu, visai be reikalo - "kauliuko" skausmai ir pirštų iškrypimai paprastai sėkmingai išgydomi.
Vis dėlto Klaipėdos ligoninės Chirurgijos departamento vadovas ortopedas-traumatologas Vidmantas Žegunis džiaugiasi, kad savo pėdas gydyti ryžtasi vis daugiau žmonių - visuomenės požiūris į sveikatą keičiasi. Pasikeitė ir gydytojų galimybės padėti savo pacientams. Pasak V. Žegunio, palyginti neseniai, 1997-aisiais, ir pas mus pradėtos daryti šiuolaikinės koreguojamosios operacijos pagal amerikietišką technologiją.
"Pasaulyje tokių operacijų poreikis labai didelis. Lietuvoje mes turbūt nepadedame nei dešimtadaliui pacientų, kuriems reikėtų padėti. Viena iš priežasčių - pacientai dar nedrįsta į mus kreiptis", - apgailestauja gydytojas.
Klaipėdos ligoninėje per metus atliekama apie 300 "kauliukų" operacijų. V. Žegunis spėja, kad iš tiesų jų turėtų būti maždaug keturgubai daugiau, - žinoma, jei susidūrusieji su šia problema ne kentėtų skausmus, o ryžtųsi kreiptis į medikus. Šiuo metu dažniausiai operuojami 40-50 metų amžiaus žmonės. Pastebima tendencija, kad pacientų amžius jaunėja.
Aktuali problema
Vienokių ar kitokių pėdų problemų, anot gydytojo V. Žegunio, turi turbūt daugiau kaip du trečdaliai žmonių. Tačiau dauguma imasi šias bėdas spręsti patys, į gydytoją nesikreipia. Visgi, V. Žegunio teigimu, problema esanti išties aktuali. Medicinoje gal net antra po stomatologijos. Skausmingos nuospaudos, iškrypę pirštai, vadinamieji "kauliukai" - tai žinoma daugeliui.
Gydytojas neseniai lankėsi Italijoje, Romoje. Šioje svečioje šalyje V. Žegunis sako pamatęs daug tokių pėdų, kurias pelnytai galima būtų vadinti idealiomis. Lietuvoje, deja, gydytojas sako dažniau pastebįs gydymo reikalaujančias pėdas. Žinoma, tam įtakos turįs klimatas, šiauriečiai, anot pono Vidmanto, serga dažniau nei pietiečiai.
Kas yra tie "kauliukai"? V. Žegunis pasakojo, kad ši dažną žmogų kamuojanti bėda, - tai pėdos vidinėje pusėje ties didžiojo piršto sąnariu susiformavęs dažnai skausmingas kaulinis darinys, padengtas nuospauda, ortopedų vadinamas hallux valgus. Išvertus iš lotynų kalbos, tai reiškia į išorinę pusę pakrypusį didįjį pėdos pirštą. Vystantis įgytai skersinei plokščiapėdystei ir spaudžiant nepatogiai avalynei, didysis pirštas vis labiau krypsta mažųjų link. Didžiojo piršto sąnarys stumiamas prie pėdos krašto. Ilgainiui spaudžiamas kaulas apauga papildomais kauliukais, atsakydamas į trintį neįprastoje vietoje.
Be to, kad pėda deformuojama, žmogus dar jaučia ir skausmą. "Vaikščiodamas žmogus remiasi pirmo ir penkto pirštų pagrindais. Jeigu atrama yra neteisinga, jis pradeda jausti skausmą po visa priekine pėdos dalimi. Atsiranda netgi skausmingos nuospaudos. Labai dažnas simptomas - žmogus ima jausti kulno skausmą, išauga vadinamieji "pentinai". Tai parodo, jog pėdos raiščiai pavargę. Ta vieta, kur prie kulno prisitvirtina visos sausgyslės, yra tempiama, išauga tokia apsauginė kaulo adata, - ji ir sukelia šitą skausmą. Skauda vaikšiojant, be to, atsiranda nepatogumai dėvint avalynę. Mat ne kiekvienus batus gali apsiauti. Kartais, taip pažiūrėjus, apie pėdos ligą gali nė nenumanyti, nes dar nėra komplikacijų, didelių deformacijų. Bet būtent šiuo metu jau reikia gydytis. Be to, labai dažnai tokiais atvejais reikia operuoti."
Svarbu gerai pasirinkti
"Kauliukų" atsiradimo priežastis, pasak gydytojo, - sutrikusi pėdos biomechanika. Ši deformacija dažnai paveldima, tiksliau, V. Žegunio teigimu, paveldima pėdos forma, o ne patys "kauliukai".
Kitados, atsimena pašnekovas, buvo kaltinama bloga avalynė, kuri anuomet buvo iš tiesų nekokia, pasirinkimas - mažas.
"Šiais laikais avalynės kaltinti turbūt nebegalime. Mat rinktis yra iš ko, avalynės yra visokiausios. Pradedant brangiais modeliais, kurie ortopediniu požiūriu turbūt visai nėra geri, ir baigiant visai nebloga kasdiene ortopedine avalyne. Kita vertus, šitos problemos egzistuoja net tose tautose, kurių žmonės avalynės apskritai nemato, - juokėsi jis. - Taigi visų problemų priežastimi avalynę laikyti neteisinga."
Tačiau V. Žegunis pripažįsta, kad neteisingai pasirinkti batai gali paspartinti komplikacijų vystymąsi. O gerai pasirinkti - gal net padėti išvengti operacinio gydymo.
Kada avalynė nekenktų, V. Žegunis pataria įstatyti į batus specialius ortopedinius vidpadžius. Batus su vidpadžiais reikėtų avėti kasdieną. Pats gydytojas taip pat juos naudoja.
"Vidpadžiai pagaminami pagal pėdos formą. Iš pradžių padaromas gipsinis pėdos atspaudas, o pagal jį iš specialios medžiagos atspaudžiami vidpadžiai. Jie geri tuo, kad vaikštant pėda turi atramą fiziologiniuose taškuose. Ir visai nepaskausta. Aš pats neturiu jokių problemų dėl pėdų, bet naudoju vidpadžius ir esu patenkintas.
Deja, mūsų visuomenė vyrauja neteisinga nuomonė, kad jei jau reikalingi vidpadžiai, vadinasi, žmogus invalidas. Tačiau ortopedinė avalynės korekcija, vidpadžių naudojimas - nekalbu apie specialiai jūsų kojoms pagamintus batus - tai ne invalidumo požymis. Civilizuotose tautose turbūt daugiau negu 50 proc. gyventojų naudoja kokios nors priemones savo pėdoms pagelbėti. Tai natūralus dalykas. JAV, Švedijoje, Skandinavijoje ir kitose šalyse visiems profesionaliems sportininkams prieš kiekvieną sezoną pagaminama speciali ortopedinė avalynė, vidpadžiai, kurie padeda išvengti traumų ir normaliai sportuoti."
Dažniausiai kreipiasi moterys
Dėl "kauliukų" į medikus dažniau kreipiasi moterys. V. Žegunis nemano, kad dailiosios lyties atstovės linkusios sirgti dažniau. Tačiau, anot gydytojo, moterys greičiau pastebi, kad kažkas ne taip. "Moterys dėvi tokią avalynę, kad greitai ji pradeda pėdai nebetikti. Tarkim, ji nueina į parduotuvę ir mato daug gražių batų, tačiau negali jų apsiauti, nes pėdos priekinė dalis yra daug platesnė. Tuomet iškyla klausimas - kodėl man taip yra? Moteris ateina pas gydytoją ir jai nustatoma liga. O vyras tokioje situacijoje lengviau suranda sau tinkamą avalynę. Jis tiesiog pasiima iš kitos lentynos batus, kurie jam tinka, ir nesukdamas sau galvos juos avi, nors ir turi tokią pat problemą.
Kita vertus, kadangi dailiosios lyties atstovės dėvi sudėtingesnę avalynę - aukštakulnius, prigludusius, batus smailiu priekiu, skatinamas deformacijos progresavimas. Tokius batus ne visada galima pritaikyti pėdai pagal fiziologinius ortopedinius normatyvus.
Be to, fiziologiškai moteris išgyvena tam tikras organizmo krizes, kuris yra susijusios, tarkim, su kalcio netekimu. Kad ir osteoporozės problema. Tai ne tik kaulus paveikia, bet ir raiščius, sąnarius. Vėlgi liga skatinama vyvystis."
Operacijos sudėtingos
Anot Chirurgijos departamento vadovo, jei pėdos formą atkurianti operacija atliekama laiku ir teisingai, pacientas dažnai visiškai užmiršta savo ligą. Labai svarbu kreiptis į medikus kaip galima greičiau: "Lengviausia išgydyti tada, kai liga neįsisenėjusi - kai sąnariai dar geri, kaulai pakankamai tvirti".
Po operacijos didelio skausmo pacientas nejaučia, jau kitą dieną gali savarankiškai eiti namo. Netgi tuomet, kai operuojamos iš karto abi pėdos. "Ateinančius du mėnesius, žinoma, reikės stengtis mažiau vaikščioti, būtina avėti specialią avalynę. Jei laiku operuojama, žmogus jaunas, - problemos išsisprendžia ir per 2-3 savaites."
Vis dėlto daugeliu atvejų ateityje problema visiškai nepranyksta, netgi atlikus chirurginę operaciją. Beje, operacijos, anot pašnekovo, yra sudėtingos.
Kokios pasekmės laukia tokiu atveju, jei nesigydoma? "Vaikščioti bus sunku. Reikės parinkti negražią, didelę avalynę. Kiekvienas žingsnis bus lydimas skausmo. Tokią bėdą turintys žmonės žino, kad reikia riboti keliones, negalima toli važinėti. Su šia liga gyventi galima, bet galima jos ir atsikratyti."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą