Pajūrio vanduo - ne visai skaidrus

Pajūrio vanduo - ne visai skaidrus

Nors Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nėra užregistravusi nė vieno susirgimo dėl viešai tiekiamo vandens, jo kokybė Klaipėdoje ir Neringoje galėtų būti geresnė.

Klaipėdos VMVT registre yra trys geriamojo vandens tiekimo įmonės, apimančios 8 geriamojo vandens tiekimo objektų teritorijas. Iš jų keturios yra Klaipėdos mieste, trys - Neringoje.

Apie 95,9 proc. šių savivaldybių gyventojų vartoja bendrai tiekiamą geriamąjį vandenį. Kita dalis gyventojų vandeniu apsirūpina individualiai.

Klaipėdos VMVT pernai patikrino visas vandenvietes Klaipėdoje ir Neringoje. Pasak tarnybos vyresniosios specialistės, maisto inspektorės Ritos Vismantienės, geriamasis vanduo, tiekiamas iš Klaipėdos trečiosios vandenvietės, tiek pagal saugos, tiek pagal kokybės rodiklius atitinka higienos normos reikalavimus.

Tačiau pirmosios vandenvietės geriamojo vandens kokybė higienos normos reikalavimų neatitinka pagal indikatorinį rodiklį amonį ir toksinį rodiklį fluorą.

"Šių metų pradžioje baigėsi Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos bendrovei "Klaipėdos vanduo" suteiktos antrosios išlygos galiojimo terminai. Pagal šią išlygą nuo 2010 metų vasario mėnesio įmonei buvo leista laikinai tiekti geriamąjį vandenį gyventojams su padidinta fluoridų koncentracija (vidutinė vertė - 1,66 mg/l, didžiausia koncentracija - 1,85 mg/l (norma 1,5 mg/l).

Dėl objektyvių priežasčių, susidariusių įmonėje, iki antros išlygos termino pabaigos vertė nebuvo atkurta, todėl šiuo metu rengiami dokumentai trečiai išlygai gauti", - sakė R. Vismantienė.

Pasak inspektorės, geriamasis vanduo, tiekiamas Šaulių ir Žardupės kaimų gyventojams, higienos normos reikalavimų neatitinka pagal indikatorinius rodiklius amonį, drumstumą, bendrąją geležį.

"Šie rodikliai didžiąja dalimi priklauso nuo senų vandentiekio įrenginių, mažo vandens suvartojimo. Vandentiekiu naudojasi apie 40 gyventojų", - teigė specialistė.

Vanduo - su priedais

Neringoje geriamąjį vandenį tiekia UAB "Neringos vanduo" iš trijų vandenviečių - Nidos, Juodkrantės, Preilos - Pervalkos.

"Tiek valstybinės kontrolės duomenimis, tiek tiekėjų atliekamos programinės priežiūros duomenimis, vanduo, tiekiamas iš šių vandenviečių, pagal saugos rodiklius atitinka higienos normos reikalavimus.

Tačiau vandens kokybė iš Preilos - Pervalkos vandenvietės bei Nidos vandenvietės neatitinka pagal indikatorinį rodiklį amonį", - teigė R. Vismantienė.

Pagal Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą kol kas, iki kitų metų balandžio mėnesio, leidžiama tiekti geriamąjį vandenį su didesniu amonio kiekiu.

"Preilos ir Pervalkos gyventojams tiekiamo geriamojo vandens kokybė higienos normos reikalavimų neatitinka pagal indikatorinius rodiklius bendrąją geležį ir manganą. Taip yra dėl mažo vandens suvartojimo ir 4 km atstumo tarp gyvenviečių", - teigė inspektorė.

Pasak maisto inspektorės R. Vismantienės, indikatoriniai rodikliai (amonis, geležis, manganas, sulfatas, chloridas, kvapas, skonis, spalva, drumstumas ir kiti) parodo gamtinio vandens savybes, vandens ruošimo ir tiekimo technologiją, tačiau tiesiogiai nesiejami su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder