"Jeigu vaikinas jūrininkas ko nors nežino, reaguojama vienaip, o jeigu mergina jūrininkė - dažnai kitaip. Tam tikri stereotipai egzistuoja ir juos paneigti gali tik pačių jūrininkių profesionalumas. Tos, kurios renkasi šią profesiją, jau žino, o praktikos metu supranta, ko šiai profesijai reikia", - sako Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) Karjeros ir komunikacijos skyriaus vedėja Genutė Kalvaitienė.
Daugiausia LAJM merginų praktiką atlieka AB "DFDS Seaways" laivuose, tad dažniau ir lieka dirbti juose ar kompanijos biure krante. Pasak G. Kalvaitienės, dėl merginų praktikos neretai tenka ilgai įtikinėti darbdavius, nors pasaulio laivyne ne tik laivavedės, bet ir mechanikės nėra didelė naujovė. Pirmoji mergina LAJM Laivų energetinių įrengimų eksploatavimo specialybę pasirinko tik 2015 metais. Ją baigusios kol kas dar nėra nė vienos, o Jūrų laivavedybą per pastaruosius 5 metus baigė 13 merginų.
"Ar aš patriotė?"
Agnietė Gaubaitė iš Jonavos rajono Šveicarijos kaimo LAJM baigė 2016 metais ir lapkritį pradėjo eiti tarnybą Karinių jūrų pajėgų (KJP) patruliniame laive "Sėlis" turėdama tik jaunesniojo jūreivio laipsnį. Ji ėjo denio jūreivio pareigas ir darydavo pačius paprasčiausius darbus. Nuo 2017 metų gegužės ši mergina jau yra šio laivo artilerinės kovinės dalies vadė. Beje, ji ne vienintelė karininkė KJP - kitame karo laive yra mergina vyr. leitenantė, laivo vado pavaduotoja. "Sėlyje", be jos, yra dar viena mergina - ryšininkė.
Pirmame kurse Agnietė turėjo galimybę lankyti vadų kursus, o po ketverių metų gauti leitenanto laipsnį ir rinktis, ar dirbti civiliniame laive, ar tarnauti kariuomenėje. Tačiau tada ji tuo nepasinaudojo, o paskui pasigailėjo.
Baigusi Jūrų laivavedybos studijas sužinojo, kad yra galimybė baigti tokius pačius vadų kursus Lietuvos karo akademijoje ir tarnauti kariuomenėje. Rugsėjį ji pasirašė sutartį su KJP ir išvažiavo į kursus Karo akademijoje, trukusius 6 savaites. Taigi laikotarpis, kol gavo leitenanto laipsnį, užtruko pusę metų ilgiau, tačiau ji jau tarnavo kariuomenėje turėdama jaunesniojo jūreivio laipsnį.
"Visada savęs klausdavau, ar aš patriotė, ar ne. Kai atsisakiau galimybės dirbti civiliame laivyne, aplankyti daug pasaulio šalių, turėti labai gerai apmokamą darbą vien todėl, kad likčiau tėvynėje, pamaniau, ko gero, vis dėlto esu patriotė. Smagu tarnauti tėvynei ir tai įrodyti veiksmais, o ne žodžiais. Džiaugiuosi savo pasirinkimu", - prisipažino mergina.
Pasak jos, kilti karjeros laiptais karo laive galimybių yra labai daug. Turėdamas leitenanto laipsnį gali tapti arba artilerinės kovinės dalies arba navigacinės kovinės dalies vadu. Vyr. leitenanto laipsnis dažniausiai, jeigu viskas sekasi, suteikiamas po metų. Toliau - laivo vado padėjėjas, laivo vadas. Galų gale atsiranda nemažai galimybių tarnauti štabe ir eiti aukštas vadovaujamas pareigas.
"Šiuo metu mane labiau traukia laivas, nes jame nėra rutininio darbo kaip štabe nuo 8 iki 17 val. Nuo pat vaikystės nenorėjau dirbti biure, tai man greitai atsibostų. Esu žmogus, kuriam reikia kokių nors pokyčių, kokio nors veiksmo. Laive turi galimybę išplaukti į jūrą, išvykti į kitas valstybes ir t. t. Dabartinis darbas, pareigos, įgula man labai patinka. Įgula pirmiausia mane pažino kaip jaunesniąją jūreivę, o kai tapau karininke, visiems sunku buvo persiorientuoti. Situacija buvo nelabai maloni. Paskui susigyvenome. Kartais sunkumų kyla, kai reikia vadovauti vyrams, kurie turi daugiau patirties už mane. Tačiau įgula tikrai labai draugiška, gana gerai sutariame. Nemanau, kad štabas yra blogai, bet apie tai pagalvosiu galbūt ateityje, kai turėsiu šeimą ir vaikų", - sakė Agnietė.
Norėjo studijuoti muzikos pedagogiką
Tai, kad A. Gaubaitė pradėjo mokytis laivavedybos, lėmė atsitiktinumų virtinė. Mergina yra baigusi meno mokyklą, visą laiką grojo fleita ir nuo pat mažens norėjo studijuoti muzikos pedagogiką. Dvyliktoje klasėje stojimo į aukštąsias mokyklas dokumentuose pirmu numeriu įrašė muzikos pedagogiką.
Atvykusi pasisvečiuoti pas metais vyresnę seserį, kuri studijavo Klaipėdos universitete anglų filologiją, Agnietė atsitiktinai pateko į atvirų durų dieną Jūreivystės mokykloje. Iki tol apie jūrų laivavedybos studijas mergina nebuvo net girdėjusi. Jos ją taip sužavėjo, kad ji, visą gyvenimą turėjusi vieną tikslą, tiesiog spontaniškai pasirinko jas ir kardinaliai pakeitė savo gyvenimą. "Kadangi įstojau, matyt, taip buvo lemta. Dabar labai džiaugiuosi, kad tam ryžausi", - sako karininkė, kurios gyvenime fleita liko tik hobis.
Agnietės tėtis džiaugėsi, kad ji pradėjo studijuoti jūrų laivavedybą, mama šiek tiek sunerimo, kaip jai seksis studijuoti pasirinkus tokią sudėtingą specialybę, be to, reikės būti vienai tarp vaikinų. Agnietės kurse iš maždaug 70 žmonių buvo 4 merginos, o grupėje ji buvo viena. Galų gale ir mama, kai pamatė, kad dukrai labai patinka ir neblogai sekasi, nusiramino.
Laive "Independence" pasiklysdavo
LAJM trečio kurso mechanikė klaipėdietė Agnė Putriūtė buvo pirmoji šioje mokykloje pasirinkusi tokią specialybę. Šiuo metu studijuoja dar viena mergina mechanikė.
"Man buvo 12 metų, kai krikšto tėvas pasakė apie tokią specialybę. Laivavedyba manęs netraukia, nes reikia sėdėti prie popierių, geografija man nelabai patinka, įdomiau tikslieji mokslai, mėgstu dirbti rankomis. Nuo pat vaikystės patikdavo ką nors ardyti, statyti", - pasakojo mergina.
Pernai ji jau atliko 3 mėnesių techninę kranto praktiką SGD laive-dujų saugykloje "Independence". "Pirmą mėnesį stebino įspūdingi dydžiai. Pirmomis savaitėmis net pasiklysdavau mašinų skyriuje, nes jis labai didelis - 8 aukštų. Iš pradžių visko būdavo. Liepdavo nueiti prie vieno variklio, nueidavau prie kito. O kai pripratau, tas laivas neatrodė toks didelis. Ta praktika man labai patiko. Pirmą kartą pamačiau laivą ir pirmą kartą buvau jo mašinų skyriuje. Būdavo visos rankos dyzeliuotos", - prisiminimais dalijosi Agnė.
AGNĖ. LAJM trečio kurso mechanikė klaipėdietė Agnė Putriūtė (centre), grupės lyderė, jau atlikusi praktiką laive-dujų saugykloje "Independence", vasarą praktiką atliks Vokietijos kompanijos "Minship" sausakrūviame laive.
Šį pusmetį jos vidurkis 10 balų ir geriausias grupėje. Tik iš valstybinio anglų kalbos egzamino gavo 9. Ji buvo atrinkta atlikti kadetės (kadetas - žemiausios pareigos, paskui tampama trečiuoju mechaniku) jūrinę praktiką vokiečių kompanijos "Minship" (anksčiau MST) sausakrūviame laive. Jis 100 metrų trumpesnis nei "Independence" ir kursuos iš Amerikos į Europą. Jame A. Putriūtė praktiką pradės birželio 1 d.
"Agnė - savo grupės lyderė. Mes tikimės, kad ji labai sėkmingai darys karjerą jūroje. Jeigu Vokietijos kompanija "Minship", priimanti Agnę pagal kadetų programą, įvertins ją kaip tinkamą kandidatę, jeigu pačiai patiks, ji galės dirbti toje kompanijoje", - sakė G. Kalvaitienė. Pasak jos, tos kompanijos laivuose dirbančios merginos nėra naujovė, o šiemet ji nusprendė priimti net mechanikę. Agnė jau dalyvavo dviejuose pokalbiuose. Beje, nė vienas praktikantas negali atlikti praktikos laive nedalyvavęs pokalbyje su darbdaviu.
Agnė sako, kad kiekvieno studento svajonė yra dirbti tanklaiviuose, ir ji nėra išimtis.
Po penkerių metų
2013 kovo 8 d. "Vakarų eksprese" buvo išspausdintas straipsnis apie 5 merginas, pasirinkusias laivavedžio specialybę - LAJM trečiakurses Dalią Galdikaitę iš Plungės, Inetą Preikšaitytę iš Rusnės, ketvirtakursę Jūrate Arminaitę iš Marijampolės bei 2012-aisiais neakivaizdiniu būdu baigusias seseris Mają Naumenko ir Anastasiją Mališevskają iš Baltarusijos, kurios išmoko lietuvių kalbą, kad galėtų studijuoti Klaipėdoje.
STUDENTĖS prieš 5 metus: iš kairės: Jūratė Arminaitė, Maja Naumenko, Dalia Galdikaitė, Ineta Preikšaitytė ir Anastasija Mališevskaja.
Praėjus penkeriems metams pasidomėjome šių merginų likimais. Trys iš jų dirba pagal specialybę: viena antrąja kapitono padėjėja Vokietijos laivuose, dvi - trečiosiomis kapitono padėjėjomis AB "DFDS Seaways" laivuose. Viena dėl sveikatos negalėjo dirbti tokio darbo, o kitos karjerai sutrukdė gimęs trečias vaikas.
Majos vienintelė meilė - jūra
Majai 2013-aisiais buvo 27 metai. Vasarą ji turėjo eiti trečiojo šturmano pareigas Vokietijos kompanijos balkeryje. Lietuvoje įsidarbinti nepavyko, nes čia, pasak jos, visi norėjo vyrukų. Šiuo metu Maja yra pasiekusi aukščiausią pakopą iš visų penkių merginų - dirba Vokietijos kompanijos sausakrūviuose laivuose kapitono antrąja padėjėja. Beje, ji nepamiršo lietuvių kalbos. Paklausta, ar sieks kapitono pareigų, atsakė: "Dabar mano tikslas - tapti kapitono vyresniąja padėjėja, o tada žiūrėsime."
Pasak G. Kalvaitienės, Maja, ko gero, vienintelė iš merginų, kuri dirba ilgesniais reisais plaukiojančiuose užsienio kompanijos laivuose. Mergina prisipažįsta, kad kol kas jos vienintelė meilė yra jūra.
MAJA. Maja Naumenko Vokietijos kompanijos sausakrūviuose laivuose eina kapitono antrosios padėjėjos pareigas.
Jaunesnioji Majos sesuo Anastasija prieš 5 metus jau buvo ištekėjusi, per praktiką UAB "Baltlanta" laive susiradusi vyrą, augino berniuką ir mergytę. Ji tikėjo, kad du vaikai jai nesutrukdys siekti karjeros, tačiau, kai gimė trečias, teko karjerą atidėti.
Jūratė baigusi LAJM pusantrų metų dirbo Lietuvos saugios laivybos administracijoje. Dėl sveikatos šiai merginai teko atsisakyti jūrininko profesijos, dabar ji gyvena Vilniuje ir dirba darbą, absoliučiai nesusijusi su laivavedyba. Pernai rudenį ištekėjo.
Jūroje tiltelis, krante studijos
Dalia šiuo metu dirba AB "DFDS Seaways" laive "Botnia Seaways" kapitono trečiąja padėjėja. Ko gero, ji jau greitai turėtų laikyti atestaciją ir tapti kapitono antrąja padėjėja, nes jau surinko reikiamą plaukiojimo cenzą. Pasak G. Kalvaitienės, antroji Dalios praktika, kaip ir pirmoji, buvo DFDS laive, bet truko 8 mėnesius. "Kompanija įvertino tokį žemaitės merginos užsispyrimą ir pasiūlė jai darbą. Dalia dar studijuoja magistrantūroje Mykolo Romerio universitete viešąjį administravimą. Šiemet ji turėtų baigti magistro studijas", - sakė G. Kalvaitienė. Dalios vyras - taip pat LAJM absolventas laivavedys.
Darbdavys giria
Ineta Preikšaitytė dabar Andrijauskienė. Ji dirba krante, "DFDS Seaways" biure prevencinių palaikymo sistemų asistente. "Ineta buvo tiksliukė ir irgi labai užsispyrusi", - sakė G. Kalvaitienė.
"Visuose laivuose yra integruota sistema, per ją stebime darbą juose, kad viskas atitiktų standartus. Matome, ar įgula atliko visus nurodytus darbus, ar ne. Dabartiniu savo darbu esu labai patenkinta ir tikrai nesigailiu, kad pasirinkau laivavedės specialybę", - sakė Ineta.
"Ineta dirba sudėtingą darbą - su visu laivynu, sprendžia jo problemas. Tai gana sudėtingi inžineriniai dalykai. Ne visi mes suprantame, ką ji daro, bet žinome, kad puikiai susitvarko. Ją giria ir mūsų Danijos kompanijos vadovai. Tai tikrai puikiai parengta darbuotoja", - sako AB "DFDS Seaways" personalo vadovė Kristina Žiulienė.
"Ineta - buvusi mano studentė. Jai dėsčiau tarptautinę jūrų teisę ir jūrų konvencijas. Iš mano dalyko ji turėjo gauti 11 balų. Duodu studentams užduotį, jie turi atrasti Hagos-Visbio taisyklėse padarytą vertimo klaidelę. Ji rado, todėl jai vienas papildomas balas per egzaminą buvo pridėtas. Ji stipri specialistė, manau, ir kolegos yra patenkinti jos darbu. Tai iš tiesų rimtas darbas", - sakė AB "DFDS Seaways" Įgulų valdymo skyriaus vadovas Mindaugas Alekna.
Vyras ir žmona keičia vienas kitą
Alvyda Gagilaitė vėliau baigė LAJM nei minėtos 5 merginos, bet jau dirba "DFDS Seaways" laive "Liverpool Seaways" kapitono trečiąja padėjėja. Jos vyras - taip pat LAJM absolventas. Įdomu, kad jie abu dirba tame pačiame laive ir vienas kitą keičia. Kai Alvyda jūroje, Ernestas būna krante. Jie susitinka trumpam laive pasikeisdami. Reikia tikėtis, kad toks darbo grafikas laikinas.
"Apie Alvydą iš laivų kapitonų ir tikrintojų girdime tik gerus atsiliepimus. Ji yra rekomenduot kaip stipri laivavedė ir viena iš kandidačių ateityje kilti karjeros laiptais. Laivavedys kasdien turi įrodyti, kad yra vertas paaukštintinimo", - sakė M. Alekna.
"Merginos nepasirodė prasčiau"
AB "DFDS Seaways" personalo vadovė K. Žiulienė sakė, kad iš pradžių, kai kompanijoje pradėjo atsirasti merginos laivavedės, prieš kokius šešerius metus, ir pirmoji buvo Milda Miltakytė, buvo juntamas šioks toks pačių įgulų, ypač kapitonų, nuogąstavimas. Nes taip jau istoriškai susiklostė, kad tai labai vyriška profesija. Pasak vadovės, patyrę jūrų vilkai nebuvo labai sužavėti.
"Mes nuogąstavimų neturėjome. Prieš įdarbindami tikriname visų žinias. Merginos tikrai nepasirodė prasčiau nei vaikinai, o kartais netgi ir geriau už juos. Tik kilo klausimas, kaip jos dirbs kartu su vyrukais, kad joms pačioms bus nelengva. Pradėjome imti jas į jūrą praktikantėmis ir įsitikinome, kad nėra taip blogai. Vyrai, pamatę, kad moterys visiškai nenusileidžia jiems, normaliai tai priima ir didelių sunkumų nekyla. Kartais vyrai pajuokauja, kad laivavedėms reikia duoti gražesnius rūbus. Vienas kapitonas sakė, kad joms reikia užsakyti sijonus, nes kelnės netinka", - sakė K. Žiulienė.
Informacija
Šiemet Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla švenčia savo 70-metį. Sovietmečiu joje laivavedybos nesimokė nė viena mergina. Jos pasirodė pradedant 2000-aisiais ir nuo 2005 metų kasmet kurse būna po 2-4 merginas. Šiuo metu laivavedybą studijuoja 17 merginų, laivų elektros įrenginių eksploatavimą - 1, laivų energetinių įrenginių eksploatavimą - 1. Pernai laivavedybos studijas baigė 3 merginos, 2016 m. - 2, 2015 m. - 3, 2014 m. - 4, 2013 m. - 1.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą