"Ką slepia žodynas?"
Klasikinio ugdymo klasės mokiniai, šeštokai Titas ir Gediminas, pasiryžo suskirstyti žodyno žodžius, prasidedančius raidėmis G ir T (pirmosios vardų raidės), į grupes "moko" ir "kenkia" bei siekė išsiaiškinti, kokių žodžių daugiausia - teigiamą ar neigiamą atspalvį turinčių - vartojame lietuvių kalboje. Taip pat - skatinti įvairių (dažnai primirštų) lietuviškų žodžių vartoseną kasdieninėje kalboje.
Parengę anketą mokiniai apklausė 40 įvairaus amžiaus respondentų. Paaiškėjo, kad pasirinktas žodžių skirstymas į grupes "moko" ir "kenkia" sietinas su kiekvieno iš mūsų patirtimi. Pvz., žodis "gėda" apklausoje dalyvavusiems respondentams siejasi tiek su teigiamomis patirtimis, tiek su neigiamomis (t. y. patirtas gėdos jausmas moko nenusižengti arba, atvirkščiai, kenkia menkindamas savivertę).
Dažniausiai savo kasdienėje kalboje apklausos dalyviai vartoja šiuos žodžius: geras, gabus, gudrus, teisingas, talentingas, tvarkingas arba gaidys, tinginys.
Nors žodyne rastų "kenkiančių" žodžių sąrašas ilgesnis (147 žodžiai prieš 140), bet suskaičiavę anketų duomenis mokiniai suprato, kad vartojamų žodžių ("moko" ir "kenkia") santykis yra apylygis.
Respondentų savijauta, jų motyvacija glaudžiai susijusi su vartojamų žodžių prasme. Apklausos metu respondentai aiškiai įvardijo savo emocijas: liūdna, pikta, skaudu, kai į tave kreipiamasi "Ei tu, tuščiagalvi gaidy!" ir gera, džiugu, linksma, kai ausis pasiekia teiginys "Tu tikras genijus!"
Rinkdami žodžius iš Dabartinės lietuvių kalbos žodyno jaunieji atradėjai praplėtė ir savo žodyną jau primirštais žodžiais: gaidrus, gražiaveidis, galinčius, gagrė (apsileidėlis), tauzyti... Turtinga mūsų kalba.
"Žodis. Vanduo. Ryžiai"
Jauniesiems tyrinėtojams nė kiek savo išmone nenusileido mokinės Mija ir Justė. Jos atliko eksperimentą, kuriuo įvertino tariamų žodžių vibracijų daromą įtaką žmogui ir jo aplinkai.
Išsiaiškinusios, kad garsas yra tam tikra judesio energijos forma, kurią sukuria bet kuris virpantis objektas, jos nusprendė patyrinėti, kaip keisis vandeniu apsemti ryžiai, kai jie bus veikiami grupėms "moko" ir "kenkia" priklausančiais žodžiais.
Tiesa, reikėtų paminėti, kad idėja kilo peržvelgus keletą straipsnių spaudoje. Juose buvo minima, kad garso vibracijos veikia vandenį ir augalus. Žiemą užsiimti augalininkyste atrodė beprasmiška, tad šeštokės nusprendė eksperimentą atlikti su ryžiais. Jei jau tikėsime tuo, kad augalai, veikiami skirtingų žodžių skleidžiamų vibracijų, auga nevienodai, tai tokį pat poveikį turėtume stebėti ir su vandeniu apsemtais ryžiais. Kad eksperimentas būtų patikimesnis, parengti trys indai su ryžiais, kurių vienas turėjo būti visiškai ignoruojamas.
TYRIMAS. Dvi moksleivės nusprendė patyrinėti, kaip keisis vandeniu apsemti ryžiai, kai jie bus veikiami grupėms "moko" ir "kenkia" priklausančiais žodžiais.
Pirmieji pokyčiai buvo stebimi jau po kelių dienų - ryžiai pradeda gelsti. Po savaitės kenkiančiais žodžiais "apdovanotame" inde ryžiai tamsėjo, tvirtėjo. Šiek tiek pelėsio ėmė ryškėti pagyrų stiklainiuose, o ignoruojamas indas kaito nuo pelėsio.
Vėliau rezultatai stipriai nesikeitė, bet kvapas - verčiantis iš koto.
"Vis nemaloniau tapo tarti grupės "kenkia" žodžius. Žvilgtelėjus į indus su ryžiais tapdavo šiek tiek nejauku. Verta pamąstyti, kaip keičiamės mes kasdien girdėdami mus giriančius, keikiančius žodžius? Akivaizdu, skleidžiamas garsinėmis vibracijomis žodis keičia tiriamų objektų struktūrą. Grupės "moko" žodžių poveikis ryžiams minimalus, tai leidžia manyti, kad ir žmogaus savijautai teigiamą reikšmę turintys žodžiai žalos nedaro. Grupės "kenkia" žodžių poveikis ryžiams kenksmingas - ryžiai susitraukė, išdžiūvo, patamsėjo (tapo kieti kaip akmuo). Tikėtina, kad žmogaus, kurį Jūs nuolat keiksite, širdis taps akmeninė, nejautri aplinkiniam pasauliui", - pasakojo eksperimentą atlikusios moksleivės.
Tenka pripažinti, kad ryškiausias pelėsis padengė ryžius ignoruojamuose induose, nors žodinės vibracijos jų neveikė. Gal ryžiai "jautėsi" vieniši - kaip ir žmogus karantino laikotarpiu?
Svarbu pasverti kiekvieną žodį, gebėti tinkamai įvardinti savo emocijas, kad jos netaptų tuščiais, bet žeidžiančiais žodžiais.
Vartokime savo kalbą atsakingai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą