Vadovėlių leidybą prilygino valstybės viešųjų finansų parodijai

Vadovėlių leidybą prilygino valstybės viešųjų finansų parodijai

Mokyklų ir universitetų reitingus pristačiusi „Žurnalistinių tyrimų ir konsultacijų grupė“ vadovėlių leidybą prilygino valstybės viešųjų finansų parodijai.

Pasak žurnalo „Reitingai“ leidėjų, centro specialistai ne tik rengia mokyklines ugdymo programas bei reikalavimus vadovėlių autoriams, bet ir patys rašo vadovėlius, patys organizuoja savo ir kitų autorių vadovėlių ekspertavimą, o vėliau juos aprobuoja.

Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) pavaldus Ugdymo plėtotės centras (UPC) veda seminarus mokytojams ir teikia rekomendacijas dėl vadovėlių. Kaip išsiaiškino „Reitingai“ UPC specialistai, dar ir leidyklose laimi vadovėlių bei papildomos mokyklinės literatūros, kaip pasirengti egzaminams ar testams, rašymo konkursus.

Kaip trečiadienį spaudos konferencijoje sakė „Reitingų“ projektų vadovė, žurnalistė Jonė Kučinskaitė, pasidomėjus, kas Lietuvoje rašo vadovėlius, teko nustebti. Pasirodo, Ugdymo plėtotės centro darbuotojai, kurie kuruoja vadovėlių turinį, stebi, ar jis atitinka programas, patys yra vadovėlių rašytojai.

„Tokia situacija nėra normali“, - konstatavo J. Kučinskaitė, pasitelkdama analogiją, kaip atrodytų, jeigu Žemės ūkio ministerija su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba pati muštų sviestą ir tikrintų jo kokybę.

Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai dar prieš 18 metų atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vadovėlių leidybos rinkoje klesti monopolis, ir šią situaciją būtina keisti. 2016 metais vadovėlių leidyba užkliuvo Valstybei kontrolei.

„Žurnalistinių tyrimų ir konsultacijų grupė“ išsiaiškino, kad iš 54 UPC darbuotojų 18 yra įvairių vadovėlių, daugiausiai skirtų bendrojo ugdymo mokykloms, autoriai.

Pasak J. Kučinskaitės, reta leidykla pastaraisiais metais išleidžia vadovėlį, prie kurio rašymo nebūtų prisidėję UPC darbuotojai. Kai kurių specialistų, atsakingų už bendrojo ugdymo programų rengimą bei vadovėlių kokybę, bibliografijoje - nuo 20 iki 60 vadovėlių. Visų jų pavardės ir vadovėlių pavadinimai minimi žurnale „Reitingai“.

Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis neįžvelgia nusižengimo Viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje derinimo įstatymui. „Tai yra kūrybiniai autoriniai darbai. Juk mūsų specialistai yra kompetentingi būti vadovėlių autoriais ar bendraautoriais. Aš, kaip vadovas, negaliu uždrausti savo darbuotojams užsiimti kūrybine veikla ar autoriniais darbais“, - cituojamas G. Vaidelis.

Prieš trejus metus kitokią nuomonę išreiškė parlamentinis Antikorupcijos komitetas, gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos dokumentą, kuriame rašoma, kad UPC vadovėlių recenzavimo konkursus laimi būtent konkuruojančių vadovėlių leidyklų darbuotojai arba konkuruojančių vadovėlių autoriai. Seimo komitetas šią situaciją traktavo kaip galimas korupcijos apraiškas.

Pasak J. Kučinskaitės, parlamentinis komitetas tuomet ŠMM pateikė konkrečius įpareigojimus, tačiau situacija menkai tepakito.

Kaip spaudos konferencijoje akcentavo „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, Lietuvos mokinių pasiekimai negerėja 10 metų, Lietuva nepasiekia EBPO šalių vidurkio, nors finansavimas švietimui Lietuvoje per 10 metų išaugo 53 proc.

„36 proc. mokinių samdosi korepetitorius, jei išgalėtų, tikriausiai juos samdytų ir daugiau mokinių tėvų. Tai irgi rodo, koks didelis nepasitikėjimas švietimo sistema. ŠMM skelbia, kad dėl to atsakingos savivaldybės, kurios yra mokyklų steigėjos. Tačiau yra ne visai taip. Atsakomybę turi prisiimti Ugdymo plėtotės centras, kuris atsakingas už mokymo programų turinį, mokytojų kvalifikaciją, kuri Lietuvoje nyki. Vadovėlių, pratybų turinys, kokybė ir lygis taip pat didelė problema. Bendras vaizdas - liūdesys“, - konstatavo G. Sarafinas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder