Praėjusių metų stipendijos laimėtojas laivų inžinierius Lukas Norkevičius džiaugėsi, kad piniginė paskata leido įsigyti tyrimams reikalingos įrangos ir pravers laukiančioje stažuotėje užsienyje.
Tapote pirmuoju mokslininku, gavusiu "Klaipėdos švyturio ateities stipendiją" - visi ankstesni laureatai buvo menininkai. Ar akademikai, mokslininkai tampa ryškesnėmis žvaigždėmis už menininkus?
Matyt, tam atėjo metas. Žinoma, mokslininkai, meno atstovai ir visi kiti savo darbu yra nusipelnę įvertinimo. Vis dėlto, žvelgiant kitu kampu, aktoriai pasirodymus atlieka teatruose, jiems reikia teatrų, pastatų, o visa tai kuria inžinieriai. Manau, kad pirmą kartą buvo atkreiptas dėmesys į tuos, kurie stato miestą, vysto infrastruktūrą, kuria technologijas. Šiuo metu visam miestui, visai Lietuvai aktuali oro taršos problema, o mano darbo tematika, manau, sutapo su miesto tikslais, nes siekiama mažinti aplinkos užterštumą, kad žmonėms būtų patogiau ir sveikiau gyventi, buvo atkreiptas dėmesys į aplinkosauginį mano darbo aspektą.
Kam panaudojote gautą stipendiją?
Stipendiją kol kas panaudojau tik iš dalies. Esu doktorantūros studentas, trečiame kurse man turėtų būti stažuotė užsienyje tyrimams atlikti, dalį stipendijos paskirsiu šiai stažuotei. Dalį jau panaudojau, įsigijau programinę įrangą, kuri reikalinga atlikti mano tyrimui. Mano mokslinio tyrimo tema yra jūrų uostų vilkikų energetinių rodiklių gerinimas panaudojant suskystintas gamtines dujas. Paprastai tariant, kad jūriniai buksyrai mažiau terštų Klaipėdos uosto priekrantes.
Ar jau toli pasistūmėjo jūsų tyrimas?
Doktorantūros studijos trunka ketverius metus. Kiekvienais metais tyrimas juda į priekį. Praėjusiais metais man reikėjo programinės įrangos nustatyti vilkikų vandens pasipriešinimą, kuris lemia variklių kuro sunaudojimą. Iš stipendijos įsigyta programine įranga tyriau įmonės "Klasco" buksyrų vandens pasipriešinimą, kad galėčiau nustatyti, kiek, sumontavus papildomą įrangą, padidėjo kuro sunaudojimas ir kiek atitinkamai kenksmingų medžiagų išmetama į aplinką.
Suprantu, kad jūsų mokslinis darbas bus praktiškai pritaikytas Klaipėdoje?
Mano disertacijos tema gali būti pritaikoma visiems jūrų uostų vilkikams, kurie yra eksploatuojami Baltijos jūros regione. Nors orientuojuosi į Klaipėdą, bet tyrimas galės būti pritaikomas ir Vokietijoje, Norvegijoje, Švedijoje, kur naudojami panašūs vilkikai.
Stažuotė turbūt irgi bus kuriame nors tų šalių uostų?
Nebūtinai uostuose. Kryptis yra laivų projektavimo įmonės, kurios turi laboratorijas, kad galėčiau atlikti su išmetimu susijusius tyrimus. Tai gali būti ir universitetai, gamyklos.
Ar sulaukėte susidomėjimo savo tyrimu?
Dirbu ir bendradarbiauju su laivų projektavimo įmone Klaipėdoje, teko dėl kai kurių tyrimo aspektų kreiptis ir į "Rolls Royce" inžinierius, kurie kuria ir jūrinius variklius. Mokslinio naujumo atžvilgiu mano darbas yra aktualus, nes laivų išmetamos medžiagos sudaro apie 20 procentų taršos. Baltijos jūros regionas yra pripažintas emisijos kontrolės rajonu, siekiama mažinti oro taršą, kad išmetimas būtų kuo mažesnis, atitiktų konvencijas.
Esate aktyviai dirbantis jaunas mokslininkas. Kokią matote savo perspektyvą savo mokslinei veiklai Klaipėdoje ir Lietuvoje?
Aš esu teoretikas ir praktikas. Dėl to dirbu laivų projektavimo įmonėje ir dėstau Klaipėdos universitete. Yra galimybių išvažiuoti į užsienį, bet orientuojuosi į Klaipėdą, Lietuvos uostą. Be to, Klaipėdos universitetas stiprėja kaip mokslinė bazė, yra investicijos, laboratorijos. Norėčiau savo darbą plėtoti čia.
Labai daug talentingų žmonių išvyksta kurti karjeros į užsienį. Jūsų nuomone, kokios apskritai yra jaunų talentų galimybės realizuoti save ir įsitvirtinti Klaipėdoje, Lietuvoje?
Prieš penkerius metus perspektyva vykti į užsienį gal atrodė labiau priimtina, bet šiandien matau, kad Klaipėda kaip miestas yra pažengęs į priekį ir žengia toliau. Tenka skaityti apie planus, kas ketinama daryti mieste, uoste, apie laukiančias inovacijas. Klaipėda yra pradėjusi įsibėgėti, bet dar yra tuščių nišų, todėl jaunimui yra palankios galimybės įsitvirtinti. Užsienyje yra didžiulė konkurencija, o Lietuvoje yra geros perspektyvos, daug galimybių. Bet nereikia pamiršti, kad visur reikia įdėti daug darbo, niekas nieko neatneš. Jeigu žmogus dirba, turi noro, Klaipėdoje yra tikrai geros perspektyvos savo planus įgyvendinti greičiau nei užsienyje.
Suprantu, kad dabar pagrindinis jūsų uždavinys yra baigti rašyti ir apsiginti disertaciją. O kokie yra tolesni tikslai, kurių norite siekti?
Savo tolesnę karjerą sieju tiek su praktika, tiek su dėstymu. Norėčiau kuo daugiau prisidėti prie jūrinio sektoriaus tobulinimo kalbant apie studentų švietimą, sąlygų sudarymą dirbti laboratorijose. Šiuo metu yra sumažėjęs specialistų skaičius, nes daug kas išvyksta į užsienį. Reikia juos tiesiog apšviesti, kad yra galimybių. Jeigu išvyksite į užsienį, laivų pramonėje dirbsite su tais pačiais žmonėmis, su kuriais mes dirbame būdami Klaipėdoje. Tenka kalbėtis su jaunimu iš kitų miestų ir girdžiu, kad daug kas nežino, kas vyksta mūsų uoste, kokios yra galimybės. Visoje Lietuvoje yra daug jaunų protingų žmonių, bet niekas nežino, kad čia statomi vieni didžiausių pasaulyje kruizinių laivų blokų, kad mumis pasitiki užsienio kompanijos ir panašiai.
Siūlyti aktyvius 20-35 metų amžiaus Klaipėdos miesto ir rajono bendruomenių narius, iniciatyvius visuomenininkus, jaunuosius menininkus, mokslininkus, perspektyvius sportininkus ir kitus jaunus žmones, prisidedančius prie Klaipėdos miesto bei viso krašto gražinimo, jūrinio gyvenimo vystymo, naujų tradicijų kūrimo, galima iki birželio 16 d. 23.59 val. Nuo birželio 18 d. iki 25 d. 12 val. už pateiktas kandidatūras bus galima balsuoti "Vakarų ekspreso" interneto portale www.VE.lt.
Penki daugiausiai skaitytojų balsų sulaukę kandidatai bus pristatyti vertinimo komisijai. Jie, atsižvelgę į klaipėdiečių palaikymą, nuspręs, kuris jaunasis talentas bus paskatintas "Klaipėdos švyturio ateities stipendija".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą