Pasak A. Zinčiukaitės, kūrybinis procesas buvo nemenkas iššūkis - ieškodama sprendimų drabužių dizainerė teigė nemažai laiko praleidusi statybinių prekių parduotuvėse.
Aina, turbūt vienas malonumas kurti drabužius šios visiems puikiai žinomos pasakos herojams?
Ir malonumas, ir iššūkis (juokiasi. - Aut. past.). Kiekvienas kūrybinis darbas yra labai įdomus ir kupinas ieškojimų. Teko peržiūrėti nemažai medžiagos tam, kad atrasčiau savo kūrybinius sprendimus, kad drabužiai atitiktų choreografės pageidavimus ir jie būtų patogūs.
Žinoma, kurti kostiumus tokiai gausiai spektaklio kūrybinei trupei - apie pusšimčiui personažų - buvo nemenka atsakomybė. Darbas truko ne mažiau kaip pusmetį, iš viso darbavomės septyniese.
ATSAKOMYBĖ. Pasak dizainerės, kurti kostiumus tokiai gausiai spektaklio kūrybinei trupei - apie pusšimčiui personažų - buvo ir nemenka atsakomybė. Darbas truko ne mažiau kaip pusmetį.
Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Kokius gi jūs radote originalius sprendimus?
Kadangi tai - vaikams skirtas kūrinys, o spektaklis, galima sakyti, neturi scenografijos, norėjome, kad kostiumai būtų spalvingi, žaismingi, atlieptų pasakos keistumą ir siurrealizmą.
Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrėte?
Nelengva užduotis buvo sukurti kostiumus puodelių personažams. Juk į didelį puodelį įvilktos balerinos ne tik turi gerai atrodyti scenoje, bet dar ir šokti klasikinį repertuarą. Taigi, galvodama, kaip sukurti patogų karkasą, nemažai laiko praleidau statybinių prekių parduotuvėse. Galiausiai nupirkau grindjuosčių, kurias supjaustėme ir jų dalis kišome į audinio tarpsluoksnius.
Kita vertus, tuo ir įdomu kurti kostiumus spektakliams - kaskart vis tenka iš naujo išradinėti dviratį ir ieškoti sprendimų.
Ar, stebint spektaklių premjeras, nekirba širdis - šokėjai kilstelėjus koją siūlė iširs ir "puodelio" konstrukcija suirs?
Ne, niekada. Juk tam ir vyksta repeticijos. Spektaklio metu negali būti jokių netikėtumų.
Kaip prasidėjo bendradarbiavimas su šokių mokykla "Coda"? Turbūt ir anksčiau jauniesiems šokėjėliams kūrėte sceninius drabužius?
Taip, nemažai dirbame su "Coda" ir kitais šokių kolektyvais. Apskritai mūsų studijos stiprioji pusė - sceninis kostiumas.
Šokėjams svarbu ne tik drabužio išvaizda, bet ir jo patogumas. Judesys niekada neaukojamas dėl grožio.
Tačiau smulkių, žavesio suteikiančių detalių, akivaizdu,nevengiate...
Taip, bet visų svarbiausia, kad toks drabužis sukurtų puikų įspūdį, žvelgiant į jį iš toliau. Atstumas scenoje pradangina smulkmenas, tad reikia labiau žaisti jo forma, spalva.
Kaip pradėjote kurti sceninius kostiumus?
Devyniolika metų šokau kolektyve "Žuvėdra". Kadangi tuo metu nebuvo kur įsigyti ar pasisiūti šokių suknelių, teko tuo užsiimti pačiai. Taip po truputį ši veikla išsivystė ir atidariau studiją.
Ar kur nors teko mokytis siuvimo?
Ne. Tačiau, be abejonės, teko nemažai skaityti, domėtis. Literatūrą tenka pavartyti ir šiandien. Džiaugiuosi, jog turiu gerą komandą. Siuvėjos turi taisykles, o aš jas laužau.
Ar atsimenate savo pirmąjį siuvinį?
Pirmąjį drabužį pasiuvau sesei, kai dar buvau vaikas. Netgi dekoravau jį flomasteriais! Man tai buvo be proto gražu, tad niekaip nesupratau, kodėl mama neleido jai šio drabužio vilkėti mokykloje (juokiasi. - Aut. past.).
Dirbate ne tik su šokėjais, bet ir su aktoriais, žinomais atlikėjais. Kaip spėjate suktis ir dar įtikti kliento skoniui?
Džiaugiuosi, jog turiu pastovius klientus, o dėl didelio užimtumo mes atsargiai didiname jų ratą. Šiuo metu mūsų darbai suplanuoti pusmečiui į priekį. Iš tiesų paslaptis paprasta: jei gerai pasiuvi drabužį, klientas grįžta.
Jūsų darbe viena svarbiausių taisyklių - disciplina?
Kiekviename darbe svarbi disciplina, kadangi užduotys turi būti atliktos laiku.
Su kuriais klientais dirbti maloniausia?
Malonu dirbti ir bendrauti su visais klientais, kadangi stengiuosi pamilti kiekvieną drabužį, kurį kuriu. Ir visai nesvarbu, ar klientas yra žinomas žmogus, ar ne. Kai jauti malonumą, iššūkiai ar nuovargis tampa nebesvarbūs.
Nejaugi nebūna, kad nuomonė su klientu susikerta ir neatrandate bendro sprendimo?
Aš niekada nedarau to, kuo netikiu. Žinoma, drabužis taip pat turi patikti žmogui, kuris jį dėvės.
Kokių dizainerių ar apskritai menininkų kūryboje ieškote idėjų, įkvėpimo?
Neseku vien dizainerių kūryba. Man patinka ir dailė, ir teatras, ir literatūra, ir architektūra. Galima sakyti, aš chaotiškai renku impresijas, kurios nusėda pasąmonėje, kai reikia, jos išlenda.
Kaip atsipalaiduojate po sunkios darbo dienos? Kokie jūsų kiti pomėgiai?
Kadangi mano darbe daug įtampos ir greito tempo, mėgstu pasyvų poilsį.
Namuose prie televizoriaus?
Televizoriaus nežiūriu, nebent tik žinias. Drybsojimo ant sofos taip pat nemėgstu. Man patinka judėti: galėčiau kasdien vaikščioti po Smiltynę. Jei yra galimybė, savaitgaliais stengiuosi išlėkti į kurią nors Europos sostinę, aplankyti galerijas, apžiūrėti miesto įžymybes.
Kartą per savaitę kartu su seserimi žaidžiu tenisą.
Kuriate spalvingus drabužius kitiems. Ar siuvate ir sau drabužius?
Visi vakariniai, proginiai drabužiai yra mano kūrybos, kadangi jie yra mano vizitinė kortelė. Na, o kasdien, einant į darbą, svarbiausia, kad dėvimi drabužiai būtų patogūs.
Ar jūsų dukra taip pat turi polinkį į drabužių kūrimą?
Polinkio siūti ji neturi, tačiau dizaineriui svarbių savybių - taip. Matydama, kaip ilgai dirbu, kol kas ji prieš tokį darbą šiaušiasi. Taigi, dar nežinau, ar tokį kelią ji pasirinks.
Lietuvoje daugėja naujų mados prekės ženklų, vadinamųjų "brendų". Kaip vertinate jaunų dizainerių kūrybą? Ar manote, kad tokie "brendai" yra ilgaamžiai?
Puiku, kuo daugiau dizainerių, kūrybos, tuo geriau. Tik aš labai nemėgstu komercijos. Niekada nenorėčiau kurti tokio drabužio, kuris skatintų pardavimą. Man patinka drabužiai, turintys išliekamąją vertę. Mane "veža", kai po dešimties metų išsitraukiu drabužį ir galiu jį vilkėti.
Informacija
Į šiais metais paskutinę šokio spektaklio "Alisa stebuklų šalyje" peržiūrą lapkričio 9 dieną mažieji teatro gerbėjai ir jų tėveliai kviečiami neįprastu laiku - 18 valandą. Norintys pamatyti spektaklį raginami suskubti įsigyti bilietus, nes jų kiekis ribotas.
Šokių mokykla "Coda" džiaugiasi, turėdami galimybę daryti gerus darbus: į nemokamas spektaklio peržiūras jau pakvietė mažuosius žiūrovus iš vaikų globos namų "Rytas", "Naminukas, "Danė", Saugų vaikų globos namų, Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro, taip pat cukriniu diabetu sergančius vaikučius.
Spektaklio choreografė ir idėjos autorė: Inga Briazkalovaitė
Režisierė: Rūta Bunikytė
Kostiumų dailininkė: Aina Zinčiukaitė
Grimo dailininkė: Rima Gaiduk.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą