Algirdas Vaicekauskas: Už pinigus neįsigysi to, kas būtina sielai

DOVANOS. Didžiausios ir brangiausios mano gimtadienio dovanos būdavo kelionės su tėvu.

GIMTADIENIUS paprastai švenčiu draugų rate. Kartais plaukiojam baidarėmis Lietuvos upėmis ar ežerais.

GIMIAU tremtinių šeimoje, toli nuo Lietuvos - Kazachstane, netoli kosmodromo, vietos, iš kurios kyla kosminiai laivai. Į Lietuvą, tėvo gimtinę - Radviliškį, su šeima grįžome 1965-aisiais. Mano mama buvo kilusi iš Prienų.

Šeimos nuotrauka su tėvais.

ADAPTACIJA. Radviliškyje aplinka nebuvo draugiška ir svetinga. Man, kaip tremtinių vaikui, teko klausytis ir tokių patyčių, kaip "ruskis - bedruskis", "Ne iš mūsų Lietuvos, iš kumelės uodegos!" ir panašių.

SAVO autoritetą teko išsikovoti ir nuolat ginti. Lankiau krepšinio treniruotes. Pasiekimų didelių nebuvo, bet nuolat atstovaudavau Radviliškio komandai įvairiose rajoninėse varžybose.

KARTĄ su tėvu buvome Vilniuje. Tada mūsų vyrų krepšinio rinktinė važiavo į Tautų spartakiadą. Tai geležinkelio stotyje pamatęs Paulauską, Budniką, Venzbergą, Sarpalių, puoliau kiek galima prie jų arčiau. Kad galėčiau bent greta jų paėjėti.

APIE VARDĄ. Tremtyje reikėjo kažkokių simbolių, ženklų. Tėvas - Vytautas, brolis - Gediminas. Organiškai sekė Algirdas.

PASAKOS. Grįžus iš Kazachstano, mano lietuvių kalba stipriai šlubavo. Skaičiau daug pasakų knygų, kurios gana greitai labai praturtino mano žodyną.

TURĖJAU labai griežtą tėvą, tai klaidžių klystkelių pavyko išvengti. Bijodavau net pagalvoti apie išdykavimus.

BAIGĘS aštuonias klases, išvažiavau į Vilnių ir įstojau į profesinės technikos mokyklą mokytis autošaltkalvio profesijos.

PO TO bandžiau stoti į Vilniaus inžinerinį statybos institutą, bet nepavyko. Tada išvažiavau į Šiaulius ir įsidarbinau autoservise autošaltkalviu. 200 rublių, kuriuos gaudavau, tuo metu buvo labai geras atlyginimas. Dar ir mamai padėdavau.

Į KAUNĄ. Kai jau norėjo mane griebti į kariuomenę, įstojau į Kauno politechnikos institutą, mašinų gamybos specialybę. Žmona Gražina buvo klaipėdietė, tai ir nulėmė, kad, baigęs studijas, atsidūriau uostamiestyje.

ĮVAIZDIS. Kai studijavau, mūsų grupėje mokėsi keli klaipėdiečiai. Nežinau, kas lėmė, ar kad jie buvo madingiau apsirengę deficitiniais anais laikais džinsais, ar kad gimę prie jūros, bet jie man buvo kitokie. Šviesesni ir laisvesni už kitus.

KLAIPĖDOJE įsidarbinau liaudies kūrybos gaminių įmonėje "Minija", suvenyrų baro meistru.

APIE BUDRĮ. Kartą artėjo eilinis, gal koks 10-asis, Budrių šeimų krepšinio taurės turnyras ir gatvėje atsitiktinai sutikau Kazimierą Budrį. Prisipažinau, kad man labai patinka jo rengiami šeimų turnyrai. Sutaupę "brokuotą" medieną, savo įmonėje pagaminome prizinius suvenyrus turnyro dalyviams. Perdaviau juos Kazimierui ir taip mes susidraugavome. Ši draugystė trunka jau 30 metų.

KITAIS metais Budrio šeimų turnyre jau pažadėjo dalyvauti lietuvių išeivių šeima iš Didžiosios Britanijos.

Muziejuje su Kazimieru Budriu.

MOKYKLOJE buvau labiau linkęs į humanitarines disciplinas, atrodė, kad linkstu arčiau meno, juolab kad ir tėvas mėgo dirbti su gintaru. Bet gyvenimas labiau nubloškė prie techninių reikalų.

AKTORIUS. Mokykloje lankiau dramos būrelį. Beje, vaidinimams gana profesionalias dekoracijas pagamindavo mano tėvas. Smagu, kad mes, dar tik moksleiviai, miesto kultūros rūmuose miestiečiams rodydavome spektaklius.

FOTOGRAFAS. Lankiau fotobūrelį, kuriam vadovavo Viktoras Radzevičius. Iki šiol labai patinka paveiksluoti. Netgi, jei tereikia paprastos nuotraukos, ieškau įdomesnių kampų, kitokių rakursų.

SVAJONĖS. Kažkada labai norėjau būti sporto komentatoriumi. Rinkdavau įvairias publikacijas, klijavau į sąsiuvinius. Patikdavo, kaip komentuodavo Petras Buzelis. Tačiau šio tikslo atsisakiau. Po to, kai buvau įspėtas, kad mane, kaip gimusį tremtyje, tikrai niekas neprileis prie mikrofono.

ŽURNALISTIKA: Besimokydamas Kaune, pirmajame kurse, įstojau į jaunųjų žurnalistų universitetą.

IŠMONĖ: Kai reikėjo nusiųsti reikiamus dokumentus, reikęjo kažkaip paslėpti trėmimo faktą, tai parašiau labai literatūriškai, maždaug taip: "Beskaitydamas Brežnevo "Plėšinius" , akimirkai susimąsčiau, juk aš - "plėšininis". Tai mane siauraakis gandras nunešė taip toli…"

Su artimiausiais bendražygiais.

DEBIUTAS: Mano pirmasis strapsnis respublikinėje spaudoje buvo apie garsų Radviliškio imtynių trenerį Fiodorą Vladimirovą.

REŽISIERIUS. Turiu tam tikrą režisieriaus gyslelę. Pavyzdžiui, kai šventėme Lietuvos krepšinio jubiliejų, prie dekoratyvinės sienelės pasiūliau kartu įsiamžinti AT pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir Arvydui Saboniui. Čia pat prisijungė Sergejus Jovaiša. Pasakiau: tai ne jums, tai istorijai!

Vėliau pasiūliau kartu sustoti Valentinui Greičiūnui, Arvydui Saboniui ir Vladui Garastui. Trys Lietuvos krepšinio federacijos prezidentai. Jie tą akimirką net nesusimąstė, kad ši nuotrauka amžiams liks istorijai.

SUVENYRAS: Kai dviratininkui Mindaugui Umarui neleido startuoti Seulo Olimpionėse žaidynėse, mes pagaminome jam suvenyrą ir išsiuntėme į Vilnių. Sekiau spaudą, kada apie tai bus parašyta, tačiau po dviejų mėnesių, mano suvenyras grįžo atgal, nes jo Vilniuje niekas neatsimėmė. Vėliau aš jį su visu pašto maišu įteikiau Mindaugui.

13: Laimingas skaičius. Gimiau 13-ąją, tai ir yra man laimingas skaičius. Krepšinio marškinėliai, žinoma, buvo pažymėti šiuo skaičiumi.

LAISVALAIKIS: Grybų sezonas pats mėgiamiausias, Prisirenku po 5-6 krepšius baravykų. Grybauju prie Vėžaičių. Daugiausiai vienu metu esu radęs apie 200 baravykų.

KULINARIJA: Maistą mėgstu gaminti. Kartą gaminau plovą, radęs receptą internete. Ir puikiai pavyko. Iš pirmo karto!

MĖGSTAMIAUSIA spalva - salotinė, žalia, žodžiu, gamtos spalva.

DUKROS. Viena gimė per Černobilio avariją, kita - per Sąjūdžio suvažiavimą, todėl labai lengva įsiminti gimimo datas. Rūta šiemet turi gintis disertaciją apie delfinų terapiją. Giedrė baigė lietuvių kalbą ir režisūrą. Šiuo metu darbuojasi vieno Seimo nario patarėja.

Šeimos moterys.

LŪKESČIAI. Pasiekiau tokį amžių, kad jau norėtųsi anūkų. Juk neveltui sakoma, mylėkite savo anūkus, nes jie atkeršys jūsų vaikams. Jeigu aš būčiau turėjęs senelius, būčiau vaikystėje įgijęs labai daug reikalingos patieties ir išminties.

ANGELAI SARGAI: Aš tikiu, kad jie yra. Būdavo, stovi žaibuojant ir pliaupiant lietui miške po kokiu medžiu, pasitrauki į šoną ir pamatai, kaip žaibas trenkia į tą vietą, kurioje tu ką tik buvai. Nori nenori, pagalvoji, vadinasi, kažkas mane apsaugojo.

APIE ŽENKLUS. Mes namuose turėjome kaktusą, kuris niekada nežydėjo. Kai palaidojau mamą, po kelių dienų jis pražydo. Po to vienoje knygoje radau panašų atvejį. Matyt, jei žmogus turėjo labai stiprią energetiką, jam mirus, tokie reti dalykai ir įvyksta. Ženklų yra visokių, tik dažnai mes jų nesuprantame ir neįvertiname.

IŠMINTIES KRISLAI. Ką tik skaičiau knygą apie testamentų istoriją, tai įsiminė vieno tėvo palikimas vaikams: "Būdamas sveiko proto, visus pinigus išleidau iki mirties". Kitas pavyzdys, avalynės gamybos magnatas, vaikams, kurie nesutarė tarpusavyje, paliko po 70 tūkstančių batų. Vienam kairės kojos, kitam dešinės. Jie atidarė dvi parduotuves, viena šalia kitos, kur pirkėjai suradę vieną batą, turėdavo eiti į gretimą parduotuvę, ieškoti likusio antrojo. Tokiu būsų palikuonis išpardavė tėvo palikimą.

PAVYZDYS. Turime daug ko pasimokyti iš kaimynų. Liepojoje, turinčioje 60 tūkstančių gyventojų, įkurtas Olimpinis centras, kuriame viskas kunkuliuoja nuo ankstyvaus ryto iki vėlaus vakaro. Mes "Švyturio" arenoje surengiame kokio Kirkorovo koncertą ir kabiname spyną. Ir stovi arena tamsiais langais.

Muziejuje su ŠALFASS pirmininku Laurynu Roku  Misevičiumi (JAV).

PRANCIŠKONAI: Klaipėdai labai daug pliusų prideda pranciškonai vienuoliai. Jie organizuoja daug prasmingų renginių. Koplyčioje vyksta aukščiausios prabos koncertai. Vilties bėgimo dalyviai supranta, kad tai ne tik bėgimas, bet ir parama onkologinimas ligoniams.

HOBI: Renku ekslibrius, galėčiau vien tik iš Burbos ekslibrių surangti parodą. Kaip tėvo palikimą - išsaugojau daug atviručių ir pašto ženklų.

IDĖJOS: Klaipėdos sportininkai galėtų turėti savo miestą atspindinčią sporto aprangą. Tarkime dryžuotą baltai - mėlyną, kad bet kurioje sporto šakoje dalyvaujantys būtų iš toli matomi ir atpažįstami kaip klaipėdiečiai.

VISI metų laikai yra geri. Vasarą ir rudenį galiu grybauti, žiemą, kai pripusto, irgi labai gražu.

TIKSLAI: Norėčiau, kad mano sąmoningas gyvenimas dar truktų mažiausiai dešimt metų, per kuriuos norėčiau įgyvendinti dar ne vieną sumanymą. Ypač tuos, kurie susiję su sportu ir mano dabartiniu darbu. Tikiuosi pabaigti vieną darbą, susijusį su leidyba. Dar nenoriu įvardinti, nes gali neišsipildyti.

LABIAUSIAI nemėgstu prisitaikėlių.

TRŪKUMAI: Kartais mane kaip vėžį, reikia pastumti. Kartais mane nugali kažkoks neryžtingumas. Nors kartais tam tikra pauzė išeina į naudą. Palauki, o paskui nudirbi tai, kas priklauso. Jeigu pagauna azartas, galiu darbuotis iki 3-4 valandų ryto.

POKŠTAI: Melagių dienos, balandžio 1-osios proga, esu porą kartų pajuokavęs miesto spaudoje. Įdomiausia, kad vienas mano melas ilgainiui beneik tapo tikrove. Anais laikais "Mukrano" perkėloje labai trūkdavo krovininių vagonų. Parašiau, kad Lietuvos geležinkeliai skirs 4 keleivinius vagonus, profsąjungos į Rostoką išpirks bilietus ir keleiviai, kaip viešbutyje, keleiviniais vagonais keltu komfortiškai keliaus į Vokietiją. Vėliau tai beveik virto realybe.

APIE ŠVARĄ: Kad esu tikras klaipėdietis gali paliudyti faktai, kad radęs kokį numestą tuščią traškučių pakelį, pakeliu jį ir išmetu į šiukšlinę. Klaipėda - švarus miestas, tegul toks ir būna.

SVAJONIŲ automobilis - kemperis.

PERIMAMUMAS: Kažkada Kijevo "Dinamo" treneris Valerijus Lobanovskis parengė trenerio darbui net 14 savo auklėtinių. Klaipėdoje, kai iš aktyvesnės veiklos pasitraukė Narsutis Dumbauskas, nebeliko nei dviračių treko, kur mes dabar žaidžiame tenisą. nei šios sporto šakos entuziastų. Neaišku, kas pakeis Bronių Vyšniauską ir kas tada lauks sunkiosios atletikos Klaipėdoje?

DĖL KETINIMŲ uždaryti Klaipėdos universitetą, reikia visiems vieningai, kaip sausio 13-ąją eiti ir guldyti galvas, kad ši aukštoji mokykla liktų mieste.

KNYGOS: Paskutinė perskaityta knyga Rimos Karalienės "Irklais pro spygliuotą tvorą". Mano "vadovėlinė knyga - Henry David Thoreau "Voldenas, arba Gyvenimas miške". Patinka kelionių knygos - Mato Šalčio "Pas 40 tautų", Algimanto Čekuolio kūryba.

APIE LAIMĘ: Reikia atleisti visiems, kurie linki tau blogo, nuolat tikėti, kad tavo misija padėti silpnesniam, skleisti gėrų ir šilumą, supratimą, užuojautą.

A. Vaicekausko surinkti miško "trofėjai".

APIE MEILĘ: Tuomet ir Aukščiausiasis pamils tave.

CITATOS: Kelios citatos iš knygų, kurios man patiko: "Išaušta tiktai tas rytas, kuriam mes patys pabundame. Diena ateina po aušros. Saulė tėra ryto žvaigždė".

"Už atliekamus turtus galima įsigyti tik nereikalingų dalykų. Tačiau už pinigus neįsigysi to, kas būtina sielai".

"Jeigu žmogus nežengia koja kojon su savo pakeleiviais, tai gal dėl to, kad jis girdi kito būgno garsus. Tegul jis žengia pagal tą muziką, kurią jis girdi, nors ir sulėtintą, nors ir tolimą. Nebūtina, kad jis subręstų taip pat greit kaip obelis arba ąžuolas. Kodėl gi jis turėtų paversti savo pavasarį vasara?"

ANTRININKAS? Lenkijoje radau savo "antrininką" Algirdą Vaicekauską. Jis - Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas, Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos vicepirmininkas. Jam pasiūliau kurti tarptautinį Algirdų klubą. Gavau pritarimą. Propaguotume Algirdo vardą, šefuotume kokį gabų studentą, gal kokia premija ar nominacija atsirastų?

GĖLĖS - mano silpnybė. Kadangi grįžtu namo pro gėlių parduotuvę, o ten labai paslaugios pardavėjos, tai labai dažnai, net ir nesant progai, perku gėles savo žmonai.

OAZĖS: Klaipėdoje atsiranda vis daugiau gerumo oazių. Kavinukės priešais burlaivį, kavinukė virš Smiltynės perkėlos kasų, virš "K" raidės ant stogo... Na, žinoma labai traukia terasa Mažajame Kaimelyje, kuriame susirenka bendraminčiai, labai protingi ir turintys ką pasakyti žmonės.

KOKIA bus Klaipėda po 25 - 50 metų? Lietuvos sostinė! Juk daugelis Europos valstybių sostinės prie jūros... O iš Palangos aerouosto kursuos raketos į Marsą ir Mėnulį.

LUKA (Leonidas Donskis) man buvo tarsi guru... Su juo teko bendrauti ir  Strasbure ir Klaipėdoje.

JEIGU būčiau visagalis, sutaikyčiau visas tautas, panaikinčiau onkologines ir kitas ligas.

JEI ŽINOČIAU, kad gyventoi likusi tik viena diena, paskambinčiau į Kauną, Vilnių, Radviliškį, Šiaulius,Nidą, Merkinę (Kasčiūnų kaimą), Joniškio krepšinio muziejų, šv.Pranciškaus Asyčiečio koplyčios broliui Benediktui. Gražiai padėkočiau, kad gyvenimo traukiniu važiuojant, žmonės ir artimieji buvo greta...

LINKIU visiems klaipėdiečiams būti savo miesto patriotais.