Smulkutė, simpatiška atlikėja Monika Liubinaitė (28), dar žinoma kaip Monika Liu, nevaržo savęs muzikos pasaulio rėmais, nepaiso klišių, nepataikauja klausytojų skoniui, tačiau užburia galingu vokalu, o savo kūryba virpina žmonių širdis. Muzikos mokslus Klaipėdos ir Berklio (JAV) universitetuose krimtusi mergina gyvena Londone, bendradarbiauja su garsiais britų prodiuseriais, rašo dainas, piešia. Nors scenoje ji toli gražu ne pirmą kartą, solinį koncertą surengė tik dabar. Skambėjo ir vieni pirmųjų, ir naujausi Monikos kūriniai – viskas jos pačios kūryba. Scenoje jai talkino muzikantai Vytautas Bikus, Juozas Martinkėnas, Julius Valančiauskas, specialiai dėl pasirodymo iš Anglijos atvyko ir sužadėtinis Marijus Aleksa. Koncerto nepraleido ir būrys pramogų pasaulio atstovų.
- Scenoje esi ne vienus metus, debiutinį albumą „I am“ išleidai prieš metus, kodėl pirmasis koncertas įvyko tik dabar?
- Viskas įvyko natūraliai. Plano, kas ir kada vyks, neturėjau. Jei visą laiką būčiau gyvenusi Lietuvoje, veikiausiai koncertą būčiau surengusi anksčiau. Tačiau viskas taip susiklostė, kad išvykau studijuoti į Ameriką, Berklio muzikos universitetą. Ten nekoncertavau, tačiau kūriau dainas. Vėliau persikrausčiau į Londoną, ten taip pat kūriau sau ir kitiems atlikėjams. Kai jau turėjau nemažai savo kūrinių, kilo noras įrašyti minialbumą (EP), o galiausiai surengti ir solinį koncertą. Manau, kad viskas įvyko tinkamu metu, buvo išlaukta ir ilgai tam ruoštasi.
- Koncerto laukei su nekantrumu, jaudinaisi, bet atrodo, kad su įtampa puikiai susitvarkei. Turi savo ritualų prieš koncertus?
- Prieš koncertą tiesiog apsikabiname su muzikantais, palinkime vieni kitiems sėkmės ir einame į sceną nusiteikę gerai praleisti laiką. Nepasakyčiau, kad labai jaudinuosi, tiesiog noriu, kad viskas pavyktų, tačiau nenumatytų situacijų, įvairių atsitiktinumų nebijau – jie dažniausiai išeina į gera. Kad ir kas nutiktų, žinau, kad viskas bus gerai. Svarbiausia į sceną eiti tinkamai nusiteikus ir džiaugtis tuo, ką darai.
- Kokie jausmai užplūdo po koncerto?
- Daugelį koncerto kūrinių atlikau pirmą kartą, tad ir man pačiai buvo įdomu, kaip viskas eisis. Šis koncertas buvo savotiškas bandymas, bet taip jau būna pirmą kartą, reikėjo pasitikrinti, kaip su šia programa pati jaučiuosi scenoje, kaip ją priima žmonės. Nors manau, kad pirmasis koncertas pavyko, ir esu juo labai patenkinta, po jo iš karto pradėjau galvoti, ką galima patobulinti, pakeisti, pasikalbėjau su draugais ir pažįstamais, išklausiau jų įžvalgų. Tikiu, kad su kiekvienu koncertu viskas seksis tik geriau ir geriau.
- Nors nemažai atliktų kūrinių buvo nauji, dar negirdėti, buvo ir dainų, kurias publika dainavo kartu su tavimi...
- Kai žmonės dainuoja kartu – viskas yra gerai, eini teisingu keliu, todėl tai suteikia pačias geriausias emocijas, ir veikiausiai tam pritartų bet kuris atlikėjas.
- Kiekviena tavo daina turi istoriją. Dainos – tavo dienoraščiai?
- Kai kurios, be ne visos. Yra dainų, kurios pasakoja mano pačios ar aplinkinių išgyventas istorijas, tačiau kai kurios istorijos yra tiesiog išgalvotos. Turiu lakią fantaziją. Būtent todėl, pristatydama savo EP albumą, kai kurias dainas iliustravau savo piešiniais.
- Esi sakiusi, kad greičiau esi kūrėja nei atlikėja...
- Kaip minėjau, kuriu sau ir kitiems atlikėjams. Išėjusi į sceną pirmiausia demonstruoju ne savo vokalinius sugebėjimus, bet savo kūrybą. Todėl kūryba man visgi yra pirmoje vietoje.
- Nors šiuo metu gyveni tarp Londono ir Lietuvos, atrodo, kad šią vasarą daugiau laiko praleisi gimtinėje, ar daug koncertų esi suplanavusi?
- Nežinau, kur praleisiu daugiau laiko, tačiau keliauti teks nemažai. Lietuvoje kol kas planuojami dar keturi koncertai, galbūt jų bus ir daugiau. Labai laukiu paskutinio suplanuoto koncerto, kuris vyks rugpjūčio 28 dieną. Tai bus paskutinis Kristupo vasaros festivalio koncertas.
- Netrukus pasirodys ir naujas tavo albumas?
- Taip, drauge su muzikos kūrėju ir prodiuseriu Domu Strupinsku suvienijome jėgas ir jau rudenį turėtų pasirodyti naujas albumas.
- Sakei, kad muzika kalbiesi su klausytojais, kas dar tau yra muzika?
- Mane muzika lydi nuo kūdikystės ir yra neatskiriama gyvenimo dalis. Kaip be kokio nors svarbaus organo, širdies ar plaučių, žmogus negalėtų išgyventi, taip ir muzika yra gyvybiškai svarbi mano esybės dalis. Muzika turi skleisti žmonėms emociją, nesvarbu, linksmą ar liūdną, turi juos atpalaiduoti, priversti susimąstyti ar priversti šokti, svarbiausia, kad muzika nepaliktų abejingų.
- Į tavo koncertą iš Londono atvyko ir tavo sužadėtinis, būgnininkas Marijus Aleksa. Jus suvienijo muzika?
- Mus suvienijo ne muzika, o kiti žmogiški dalykai, tačiau muzika – mūsų šeimos narys. Ji vienodai mums svarbi, muzikoje abu esame panašūs, turime panašias vizijas ir suvokimą. Todėl mums gera kurti kartu, galime vienas kitam patarti. Muzika tikrai yra tas dalykas, apie kurį namuose labai daug šnekamės.
- Esi viena tų atlikėjų, kuri kyla aukštyn išvengdama skandalų, pernelyg nesiviešindama. Ar ne vieno išbandytas būdas į save atkreipti dėmesį bet kokiomis priemonėmis tau atgrasus ir netoleruotinas?
- Niekada apie tai negalvojau. Galbūt kai kam tie skandalai yra viešųjų ryšių dalis, tačiau nemanau, kad visi juos kuria tyčia. Veikiausiai kai kuriems taip tiesiog išeina. Niekada negali žinoti, bet jei kada nors būsiu įsivėlusi į kokį nors skandalą, tai bus nutikę netyčia.
- Nors iš menininkų ir kūrėjų racionalumo niekas nereikalauja, atrodo, kad galėtum būti išimtis, - esi viską apgalvojanti, apskaičiuojanti ir rožinių svajonių nekurianti, tiesa?
- Mano galvoje daugybė minčių ir svajonių, tačiau saugau jas savo mintyse ir pasidalinu tik su artimiausiais. Nemėgstu daug apie tai kalbėti. Nežinau, kur mane nuves gyvenimas, neturiu grandiozinių planų, tačiau turiu mažų tikslų ir mažų planų, o juos įgyvendinusi imuosi naujų, taip ir veriu juos kaip karoliukus.
- Gyvenime esi spontaniška?
- Tikrai taip! Esu labai spontaniška. Vieną dieną ryžtuosi išvykti į Ameriką, kitą jau kraustausi į Londoną...
- Tau jau priklijuota etiketė – multitalentas, nes galima žavėtis tavo piešiniais, veriamais karoliukais. Su savimi visada turi pieštuką kelioniniame lagamine karoliukams verti?
- Taip. Mano rankos visuomet turi būti užimtos mažomis detalėmis, būtinai turiu kažką veikti. Smulkmenos man labai svarbios. Muzikoje, piešiniuose, karoliukų vėriniuose - visur stengiuosi mažas detales sujungti į vieną visumą ir suderinti nesuderinamus dalykus. Šiuo metu piešiu labai didelį piešinį, kol kas jis yra 2 metrų dydžio, bet manau, kad bus dar didesnis. Kaip tik atsivežiau jį į Lietuvą ir tikiuosi, kad čia jį pabaigsiu. Apyrankių ir kitokių daikčiukų iš karoliukų taip pat nemažai suveriu. Taigi, piešiu, veriu, rašau tekstus ir kuriu melodijas...
- Vasara – atostogų metas. Kokias atostogas susiplanavai?
- Vasara man – darbymetis, tad atostogų neplanuoju. Trumpam nuvyksiu pailsėti pas tėvus į Klaipėdą.
- Kokia vieta Lietuvoje tau mieliausia? Pajūris?
- Visa Lietuva man yra labai miela - ir sostinė, ir pajūris, ir kiti kraštai. Kai pasiblaškau po pasaulio didmiesčius, į Lietuvą grįžti visuomet labai gera. Užburia gamta, paprasti kaimeliai...
- Esi gamtos ar miesto vaikas?
- Esu miesto vaikas, tačiau gamta man be galo reikalinga. Ji visada mane nuramina. Kadangi gyvenu mieste, neturiu galimybių joje būti tiek, kiek norėčiau. Kai tik galiu, stengiuosi pabėgti į gamtą, man jos reikia. Reikia pabūti vienai, pasižiūrėti į dangų, vandenį, žalią mišką ir prisiminti, kad viskas yra paprasta ir kad aš esu šiandien. Tokie priminimai man labai reikalingi.
- Turi puikų sugebėjimą ryškiai atrodyti. Kas tave įkvepia?
- Nežinau, tiesiog taip pavyksta. Man patinka detalės, spalvos. Kaip ir piešiniuose, muzikoje ar verdama karoliukus, taip ir kurdama įvaizdį skirtingas detales sujungiu į visumą. Tiesiog taip apsirengusi ar pasipuošusi jaučiuosi savimi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą