Nesudainuota motinos lopšinė

Šeimoje Jana buvo jauniausia. Tinkamu momentu tėvas "prasuko" gerą biznį, todėl trims dukroms nieko netrūko. Ištekėjo 25-erių. Gyventi pasiliko didžiuliame tėvų name. "Beprotiškai mylėjau savo vyrą, o mūsų laimei nieko netrūko. Dažnai su draugais šėldavome naktiniuose klubuose, savaitgaliais lėkdavome į kalnus slidinėti. Po metų pastojau. Tuo pat metu antrojo vaikelio laukėsi ir mano vyresnioji sesuo. Kartu svajodavom, kaip parke stumdysim vežimėlius, kaip mūsų mažieji švęs gimtadienius", - pasakojo Jana.

Praėjo penki nėštumo mėnesiai, kai vieną popietę jaunoji moteris susiruošė maudytis. Mama, lyg nujausdama, pasisiūlė padėti, tačiau Jana atsisakė. "Išsimaudžiusi bandžiau lipti iš vonios. Paslydau ir šakumu trenkiausi į vonios kraštą". Išgirdusi dukros klyksmą, į vonią įbėgo mama. Jana, susiėmusi už pilvo, klūpėjo kraujo baloje.

Vyro išdavystė

Daktarai pasakė, jog vaikų Jana nebeturės. "Visas mano gyvenimas ėmė ristis žemyn. Vyro nenorėjau matyti - persikrausčiau į kitą kambarį. Su draugėmis vis dažniau išlėkdavau iš namų. Vieną naktį naktiniame klube prie manęs prisėdo vaikinas - neatsimenu nei jo vardo, nei veido. Pasiūlė pasilinksminti. Sutikau. Visą naktį netilo mobilusis telefonas - skambino tėvai, ieškojo vyras, draugės. Tačiau neatsakiau nė į vieną skambutį. Namo grįžau tik ryte. Neturėjau raktų, todėl duris atidarė vyras. Nieko nesakė, tačiau smūgis į veidą buvo stiprus."

Toks gyvenimas tęsėsi puse metų. Artėjo Kalėdos. Tačiau Janos žaizdų niekas negydė. "Kalėdų rytą mamai padėjau dengti stalą. Po to užlipau į kambarį pakviesti vyrą. Jis sėdėjo ant lovos, o šalia gulėjo sukrautas lagaminas. Pamatęs mane, atsistojo: "Išeinu pas kitą moterį. Taip gyventi nebenoriu". Kita moteris buvo geriausia mūsų šeimos draugė. Tada dar nesuvokiau, kas įvyko. Mamai pasakiau, jog dingo apetitas, ir, į mašiną įsimetusi slides, išdūmiau su draugais į kalnus."

Tąkart namuose Jana nesirodė dvi paras. Su draugais gėrė, uostė "koką", užsiiminėjo grupiniu seksu. Tik grįžusi namo ir radusi tuščią kambarį suprato, jog iš jos santuokos nieko nebeliko. "Pradėjau gerti, o prigėrusi visada sėsdavau prie mašinos vairo. Kartais parvažiavusi net neišlipdavau - mašinoje ir užmigdavau."

Geras darbas ir stiklinė viskio

Sielvartaudamas dėl mylimiausios dukters, tėvas Janai surado padavėjos darbą prabangaus kalnų viešbučio restorane. "Darbas labai patiko, tačiau išgėrinėjau toliau. Pradžioje rytais dar užtekdavo šaldytuve rasto tėvo alaus, tačiau vėliau, neišgėrusi dviejų stiklinių viskio, darbe nesirodydavau. Gėriau ir dirbdama, o vakare, uždarius restoraną, vos ištaikydavau pro duris. Restorano šeimininkas jau ruošėsi mane atleisti. Tačiau pavyko įtikinti, jog susitvarkysiu."

Noras gerti nedingo, tačiau Jana įsigudrino viskį susipilti į kvepalų buteliuką ir laisvą akimirką gurkšnoti tualete. "Nežinau, kuo viskas būtų baigęsi, jei ne Aleksas. Susipažinau su juo naktiniame klube. Visiškai nepatiko, bet nupirko kokteilį, todėl atsisėdau šalia. Atsisveikindamas paprašė telefono. Atsisakiau duoti, bet jis neatlyžo: "Vis tiek būsi mano". Po savaitės į namus atskubėjo su gėlėmis ir šampanu. Net nepastebėjau, kaip viskas įvyko - tėvai viršuje žiūrėjo televizorių, o mes ant valgomojo kušetės mylėjomės."

Bėgimas nuo praeities

Gyvenimas ėmė gerėti, tačiau liko nuoskauda, jog niekad nebegalės būti mama. "Labai noriu rankose laikyti kūdikį, maitinti jį krūtimi ir dainuoti dainas. Nebeturiu galimybės pastoti, todėl nebus ir stebuklo. Tačiau keletą mažylių tikrai įsivaikinsiu", - taip kalbėdavo Jana, kai po darbo prie kabinos gurkšnodavom vyną.

Antroji Janos sesuo, laimėjusi žaliąją kortą, jau penkerius metus gyvena Amerikoje. Kvietė atvažiuoti ir Janą. "Gauti Amerikos vizą buvo sunku. Tačiau per agentūrą įsidarbinau į kruizinį laivą. Aleksas nepritarė mano planams. Susipykom, ir aš išdūmiau į Ameriką."

Nauja viltis

Gyvenimą laive Jana įsivaizdavo kitokį. "Nekenčiu šito farso. Visi čia meluoja, apsimetinėja ir padlaižiauja", - kartodavo moteris. Laisvai kalbėjo angliškai, todėl dažnai konfliktuodavo su valdžia. Visą teisybę išrėžusi į akis, ji nesibaimino, jog bus išsiųsta namo. "Pinigai man nerūpi, karjeros laive irgi nedarysiu. Jei išmes, išvažiuosiu pas seserį į Pietų Karoliną, bet šitiems bukapročiams tikrai nevergausiu."

Laive moteris susipažino su simpatingu mulatu iš Panamos. Užsimezgė aistringas romanas, kuris, kaip ir visos laivo istorijos, truko vos keletą mėnesių. Bet tie mėnesiai Janos gyvenime buvo lemtingi - moteris pastojo. Išvažiuodama iš laivo pasakė: "Jei daktarai patvirtins mano nėštumą, būsi pirmoji, kuriai pranešiu naujieną".

Tėvai nesuprato

Šį pavasarį ji man paskambino. "Žinai, stebuklas įvyko. Aš laukiausi vaikelio. Buvau tokia laiminga. Tačiau mama ir vyresnioji sesuo, išsigandusios, jog tėvą spalvoto anūko gimimas pribaigs, puolė įkalbinėti "susitvarkyti". Nenorėjau girdėti žodžio "abortas". Vaikas - mano gyvenimo svajonė. "Susitvarkyti" - reiškė mirti kartu su juo. Tačiau jos buvo dvi, o aš viena. Spaudimo neišlaikiau. Viską sutvarkė mama - tampė, vežiojo, išdraskė.

Po kelių savaičių susikroviau lagaminus ir ruošiausi grįžti į laivą. Majamio oro uoste mane pasitiko sesuo. Pamačiau ją ir supratau, jog važiuosiu į Pietų Karoliną. Išklausiusi mano skausmą, sesuo labai nusiminė: "Nereikėjo taip daryti. Galėjai atvažiuoti pas mane ir tavo vaikelį būtumėm užauginusios".

Dabar gyvenu Amerikoje. Turiu draugą, gerą darbą, bet lopšinių savo vaikui jau nebedainuosiu", - pokalbį užbaigė Jana.