Rolandas Kazlas: „Iš tų poetų visko galima tikėtis...“

Aktorius Rolandas Kazlas: išgyvename dramatišką laikotarpį, panašiai kaip buvo pokariu

(35)

„Man regis, lietuviai kaip tauta dabar išgyvena dramatišką laikotarpį, panašiai kaip buvo pokariu. Tik tuomet būta prievartos, o dabar viskas įvilkta į gražų rūbą. Aplink tiek šurmulio, neribotų galimybių, triukšmo, pramogų, bet tuo pat metu vyksta tylus pasitraukimas – to, kas gyvybiškai svarbu ir sava.

Ar išbandymas laisve, demokratija, respublika, atviromis sienomis bus paskutinis lietuvių tautai?“ – klausia aktorius.

Yra Tėvynė ir yra valstybė. Į Tėvynę aš žiūriu kaip į motiną – į senutę motiną, kuria reikia rūpintis.

Ir jeigu valstybė yra ta senute besirūpinanti dukra ar sūnus, yra labai gerai.

Bet jeigu valstybė yra policininkė, inspektorė, antstolė ar tiesiog kokia nors administratorė tos senutės motinos Tėvynės, tada blogai.

Tada blogai.

Tada blogai.

Todėl aš galvoju, kad tas derinys motina – dukra yra idealus variantas, bet motina ir policininkė, inspektorė... kažkokie globos namai, internatas.

Ta močiutė uždaryta – tu sėdėk, aš čia tave administruosiu, aš už tave kalbėsiu, aš pasiimsiu tavo daiktus…. ir kai reiks… Vasario 16-tą ar Kovo 11-tą apsirengsi gražiai ir aš tave parodysiu.

Bet tu tylėk – kalbėsiu aš.

O galbūt leisti daugiau jai pačiai kalbėti?

Ką ta senutė gali pasakyti? Paimti iš jos geriausia, ką ji mokėjo, ką jinai moka, ką jinai gali papasakoti, ką jinai išsaugojusi?

Aš tai matau kaip tik atidų rūpestį ta senute.

Tada bus gražu. Tada bus gražu.”

Savaitės skaitomiausi:

o

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder