Kaip sugrąžinti į realybę uosto valdininkus? (3)

Kaip jau rašiau ankstesniuose straipsniuose, nors Uosto direkcijos (ne)veikla prieštarauja elementariems vadybos principams, nei ministerija, nei įmonės valdyba, nei direkcijos vadovas nesiima jokių veiksmų situacijai keisti. Visiems patogu ir gera „ant svetimo“ gyventi. Premijas reguliariai gaunam, kam čia skaičiuoti kiekvieną eurą?

Pabaiga. Pradžia „Vakarų ekspreso“ gegužės 10 d. numeryje

Kaip ir dar vienas pavyzdys, susijęs su uosto gilinimu. Balandžio mėnesį buvo numatytas konkursas kanalo gilinimo darbams iki 15,5 m nuo KLASCO iki SGD terminalo. Įdomiausia tai, kad tik direkcijai ir reikalingas toks gylis, nors ji, kaip rašiau anksčiau, nevykdo krovos darbų.

Čia, mano supratimu, galėtų ir prokurorai pasidomėti gindami viešąjį interesą, juk jų pareiga ne vien kelti bylas tiems, kur kokį namelį puse metro aukštesnį, platesnį ar ne tokios išvaizdos pasistatė.

Čia numatytos lėšos - ženkliai didesnės. Manau, viršys visus 30 milijonų eurų. Aš tai vadinu direkcijos „Metų afera“. Kodėl taip vadinu? Todėl, kad Uosto direkcijos vadovybei ne kartą buvo išsakyta, kad nereikalinga tokia investicija dabar, kai prie krantinių maksimalus gylis siekia 14-14,5 m, o kai kur - tik 9,5 m. Tokių laivų po pasaulio vandenyną tik keletas plaukioja.

Jeigu toks ir įplauktų į Klaipėdą po kanalo išgilinimo, vis tiek negalėtų prisišvartuoti nė prie vienos krantinės.

Uosto operatorių prašymus tvarkyti krantines (nes tik direkcija tai gali daryti) ir gylius prie jų direkcija atmeta rasdama įvairiausių pasiteisinimų arba iškelia tokius reikalavimus operatoriams, kurių neįmanoma įvykdyti.

Tai reiškia, kad visiškai nežiūrima į jokius operatorių poreikius, o kažkam galimai pažadėtas ir paruoštas konkursas organizuojamas.

Kad direkcija randa pačių įvairiausių pretekstų netenkinti pagrįstų operatorių prašymų ar siūlymų, rodo dar vienas iškalbus pavyzdys. Vyriausybės nutarimas Nr. 458 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialiojo plano rengimo“ priimtas dar 2016 m., tačiau nėra įgyvendintas iki šiol.

Neskaičiuojant kelerių metų pasiruošimo, nors žmonės dirbo, rengė aibę susirinkimų, samdė ne vieną bendrovę, kuri ruošė visą dokumentaciją, projektus. Nors ir viskas suderinta su uosto krovos bendrovėmis, tačiau specialusis planas nugulė į lentynas ir atsakymo, kada bus patvirtintas, iš Susisiekimo ministerijos nėra iki šiol.

Laiko sugaišta daug, pinigai išleisti milžiniški ir tik berašydamas straipsnį gaunu informaciją, kad šiomis dienomis patvirtino Susisiekimo ministerija šį specialųjį planą. Dabar teks stebėti, kiek metų užtruks projektavimo ir įgyvendinimo procesai? Gal kas pasikeis ir į gerąją pusę? Laikas parodys.

Grįžtant prie uosto kanalo gilinimo reikalų, būtų įdomu susipažinti, kokios pasakos buvo sukurtos, teikiant projektą valdybai, kuri palaimino tokias niekam nereikalingas investicijas.

Ministerijai dėl fizinių išteklių trūkumo (galimai) nėra laiko tų pasakų skaityti, todėl belieka pasitikėti valdybos priimtais sprendimais.

Nors tuo pačiu metu teikia prašymą valstybei dėl subsidijų „Lietuvos geležinkeliams“ ir gauna 155 milijonus eurų. Kaip čia išeina - vienas ir tas pats transporto sektorius, tik vienai įmonei jau subsidijų, dėl visiems žinomų priežasčių, reikia, o štai kita įmonė lengva ranka leidžia dešimtis milijonų eurų visiškai nereikalingiems projektams finansuoti?

Toks mentalitetas ir požiūris iš valdiškų struktūrų yra ypač pavojingas šių dienų kontekste. Krovos apimtys šiais metais drastiškai krenta. Vien dėl Baltarusijos tranzito praradimo uostas neteko trečdalio krovinių. Kai kurios įmonės visiškai nutraukė veiklą ir atleido šimtus klaipėdiečių iš darbo. Kas bus toliau, net sunku prognozuoti, bet tiems, kas tai supranta, yra aišku, kad situacija tik blogės.

O situacija tikrai yra labai sudėtinga ir įtempta. Tik ne Uosto direkcijai, kuri toliau gyvena lyg kitoje planetoje. Negirdėti jokio aiškaus plano ir kokie laukia valdymo pokyčiai susidariusioje krizinėje situacijoje? Ar toliau tęsim nepateisinamus (mano supratimu) gilinimo konkursus ir gramzdinsim mokesčių mokėtojų suneštus milijonus kažkur už 20-30 km jūroje?

Beje, o į kurį stalčių nugulė Žaliojo uosto koncepcija? Kur pradingo ši fikcija? Kuo baigėsi jos svarstymas?

Pinigai konsultacinei bendrovei sumokėti. Įvairios organizacijos viešai svarstė, pateikė daug pastabų. Ir kuom viskas baigėsi? Visiška tyla. O gal galvojama, kad už mokesčių mokėtojų pinigus kažkam iš personalo (kam ir kodėl suteikta tokia privilegija, irgi nebuvo skelbta) nupirko elektrinių lengvųjų automobilių ir jau pavirtome „žaliuoju uostu“?

Pavojingiausia tai, kad nors laivas gerokai pasviręs, bet šokiai ir banketas denyje toliau vyksta visu tempu.

Tvyrant tokiai nežinomybei dėl uosto veiklos perspektyvų artimiausiais metais, KVJUD vadovas ir toliau atkakliai tvirtina, nors nepateikia iki šiol jokios analizės, kad direkcijos veiklai reikia naujo ištaigaus biuro su vaizdu į jūrą ir marias. Kaip galvojate, ar sulauksime mes, tai yra mokesčių mokėtojai, pagrįstos analizės dėl investicinio būtinumo naujoms patalpoms, kaip tai daroma normalioje valstybėje, kompanijoje? Ar taip ir liksime tik kaip žiūrovai, brangiai susimokėję už bilietus? Belieka laukti atsakymo iš KVJUD ir jos valdybos.

Kažkaip reikia pabusti iš tos pasakos, kurioje KVJUD vis dar gyvena. Jei nesugeba tai padaryti KVJUD vadovybė, gal pats laikas ir KVJUD valdybai bent kartą realiai padirbėti, atsižvelgiant į šių dienų realijas? Gal valdyba parodytų savo išmintį ir supažindintų visuomenę su uosto ateities perspektyvomis, surastų kelią dalykiškam ir visapusiškai naudingam bendradarbiavimui tarp uosto operatorių ir KVJUD ir taip išsaugotų per dešimtmečius sukurtas darbo vietas?

Yra realybė, kuri gerokai kitokia ir reikalauja adekvačių sprendimų tam, kad įveiktume šios dienos iššūkius. Pats laikas suprasti, kad KVJUD gerovė ir įvaizdis priklauso ne nuo šviečiančių ekranų ryškumo, tam tikrų privilegijų kai kuriems uosto operatoriams suteikimo, na, ir ne nuo naujo biuro miesto centre atsiradimo. KVJUD sėkmė pirmiausiai yra uosto įmonių ir ten dirbančių žmonių sėkmė. Tai ir siūlau tuo keliu žingsniuoti. Dabar, tuoj pat, nieko nelaukiant.

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su nuomonių rubrikos tekstų autorių nuomone. Už publikuojamų komentarų, nuomonių turinį atsako autoriai.

Sidebar placeholder