Konferencija: „Visuomenės gerovė, dirbtinis intelektas ir etiniai iššūkiai“

Spalio 4-5 d. Klaipėdos universitete vyko aktuali tarptautinė nuotolinė konferencija: „Visuomenės gerovė, dirbtinis intelektas ir etiniai iššūkiai“.

Organizatoriai : Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centras (Lietuva), Vertybių, filosofijos mokslinių tyrimų centras (Vašingtonas, JAV) ir Murmansko Arkties valstybinis universitetas (Rusija)

Konferencijoje pranešimus skaitė mokslininkai iš Graikijos, Latvijos, JAV, Vengrijos, Ukrainos, Rusijos ir įvairių Lietuvos universitetų.

Konferencijos tematika tarytum apibrėžia, kad visuomenės gerovę lemia mokslas.

Tačiau, kad modernizacijos ir globalizacijos sąlygomis pasaulis būtų saugus, mokslo ir technologijų plėtra turi būti grindžiama etinėmis normomis ir principais.

Šiandien mes susiduriame su milžiniškomis etinėmis problemomis, kurias kelia šiuolaikinės technologijos, ypač dirbtinis intelektas (DI). Šiuolaikinių technologijų ir DI taikymas medicinoje yra ne tik pagrįstas technikomis ir įgūdžiais, bet ir, kas dar svarbiau, žiniomis iš kognityvinės psichologijos, neurologijos, genetikos, filosofijos, kalbotyros, matematikos, logikos, komunikacijos ir t. t. Išmaniųjų technologijų ir DI taikymas paprastai yra reglamentuojami šalies įstatymais, remiantis moksliniais duomenimis.

Priimant tokius įstatymus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tradicijas, religiją bei kultūros paveldą.

Su egzistencinių problemų sprendimu susiję tarpdisciplininiai tyrimai ir technologinė pažanga gali pakeisti žmonių požiūrį į mediciną ir sveikatos priežiūrą bei iškelti klausimus apie intervencijos į asmeninį ir viešąjį gyvenimą ribas.

Konferencijoje buvo diskutuojama apie DI teikiamas galimybes, kuriant visuomeninį gėrį, aptariamos DI keliamos grėsmės ir iškylantys etiniai iššūkiai.

Plenariniame pranešime medicinos mokslų daktaras profesorius Algimantas Kirkutis, aptardamas inovatyvias biotechnologijas visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros sistemoje, pabrėžė, kad tautos istorinė tradicija sveiko gyvenimo sampratoje lemia žmonių  psichologinį  atsparumą  ir gebėjimą  prisitaikyti  prie  įvairių    pokyčių, pateikdamas tautos šviesuolio Vydūno pavyzdį.

Profesoriaus nuomone, taikant dirbtinį intelektą medicinos srityje, atsiveria naujos galimybės, todėl svarbu nuodugniai suprasti procesus ir gebėti tai pritaikyti pacientų labui.

Pratęsdamas sveikatos sampratos analizę, vengrų filosofas Bela Mester pranešime aptarė terminus sveikata ir liga kaip metaforas modernybėje.

Klaipėdos universiteto profesorė Birutė Strukčinskienė  pristatė šiaurietišką kultūrinį konstruktą sisu, jo sąlytį su visumine sveikatos harmonija.

Jos nuomone, sisu padeda didinti atsparumą, atkaklumą, ištvermę bei stiprinti visapusišką sveikatą ir darną.

Profesorius Yan Kapranov iš Kijevo lingvistinio universiteto pateikė originalias įžvalgas apie žmogaus smegenis ir protą dirbtinio intelekto inžinerijos kontekste.

Profesorius Lajos Andras Kiss iš Vengrijos ir profesorius Aleksandras Sautkin iš Murmansko kartu atliko tyrimą apie šiuolaikinėje visuomenėje vykstančią kūno medikalizaciją ir  jo modifikavimo praktiką.

Savo pranešime mokslininkai atskleidė šio proceso bioetinius posthumanizmo paradoksus.

Garsus Lietuvos filosofas Vilniaus universiteto profesorius Tomas Sodeika svarstė ar Dievas gali išgelbėti žmogų jo paties techninio reprodukavimo amžiuje?

Apie religiją, tikėjimą, šiuolaikinį humanizmą ir biotechnologijas diskutavo mokslininkės: profesorė Olga Čistiakova iš Maskvos, docentė Basia Nikiforova iš Lietuvos kultūros tyrimų instituto, apie humanizmą ir transhumanizmą filosofė profesorė iš Graikijos Sofia  Simitzi.

Apie dirbtinio intelekto panaudojimą literatūroje kalbėjo Kauno technologijos universiteto profesorius Saulius Keturakis.

Programavimo kalbos pagalba profesorius dirbtinį intelektą, kuri pavadino estu Tomu Maagi, įgalino kurti literatūros kūrinius.

Sukurtą Tomį Maagį profesorius Saulius Keturakis vadina filosofiniu zombiu, nes jis žino įvairių žodžių junginių pasikartojimų statistiką lietuvių literatūroje, įvairių siužetų sandarą ir tas žinojimas yra vienintelis jo įkvėpimo šaltinis.

Profesorius teigia, kad dirbtinis intelektas kol kas negali nieko, ko dar nežino žmogus.

Apie panašias skaitmeninės kultūros problemas biotechnologijos ir bioetikos srityje, remiantis Nick Land ir Curtis Yarvin tinklaraštininkų ir programinės įrangos kūrėjų filosofija, kalbėjo profesorius iš Maskvos Denis Chistyakov.

Profesorė iš Latvijos Mara Kiope analizavo žmogaus įvaizdį antropologinės transformacijos amžiuje. Apie visuomenės gerovę ir feministinį požiūrį į viktimizaciją aptarė Klaipėdos universiteto profesorė Linutė Kraujutaitytė.

Kylančius etinius iššūkius, taikant dirbtinį intelektą žmogaus poreikių tenkinimui, analizavo Klaipėdos universiteto profesorė Dalia Marija Stančienė.

Pranešime buvo pastebėta, kad Microsoft vadovas Bradas Smithas 2019 metais vasario 13 d. susitikime su popiežiumi Pranciškumi, kalbėjo apie būtinybę technologijos pažangą susieti su etika, politika ir teise.

Profesorė pabrėžė, kad plėtojant  dirbtinio  intelekto taikymą,  turi  būti visapusiškai vadovaujamasi vertybėmis, kurios yra demokratinės visuomenės pagrindas.

Šios vertybės yra: pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises.

Dirbtinis  intelektas  turi būti orientuotas  į  žmogų:  dirbtinis  intelektas  nėra  savitikslis,  jis – žmogaus  reikmes turinti tenkinti priemonė, kurios galutinis tikslas – didinti žmonių gerovę.

Susimąstyti apie moralės normas, vertybių etiką ir visuomenės gerovę privertė Amerikos katalikų universiteto profesoriaus Williamo Barbieri pranešimas.

Konferencijos dalyvių pasisakymai išprovokavo ilgas ir vaisingas diskusijas.

Buvo nutarta konferenciją padaryti tęstiniu renginiu ir kiekvienais metais organizuoti kitoje šalyje.

Estafetę perėmė Murmansko Arkties valstybinis universitetas.

 

 

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder