Olava Strikulienė: Kas prisimena europarlamentarę Jolantą Dičkutę? O ką iš viso prisimena?
(1)Vieni jų kažką nuveiks dėl Lietuvos, o kiti tik „subriuselės". Ims kažkaip antikubiliškai byloti, kaip dabar postringauja Andrius Kubilius.
Vieni patenka į EP, kai ima trukdyti savo partiečiams, o nemandagiai atsikratyti negalima. Tada pagarbiai išsiunčiami į Briuselio pensionatą. Kartu su padėjėjų palyda.
Kad visi kuo daugiau pasipinigautų, na, ir kažką veiktų. Pvz., išmoktų maivymosi ir nenatūralaus familiarumo.
Tiek nenatūralaus, kad žmones gąsdina.
Kitai grupei priklauso įvykio politikai. Kažką spygiau pacypavę TV laidose ar sukėlę sensaciją.
Pradžiuginę rastu istoriniu dokumentu. „Sensacininkai" patenka EP, kad pasižmonėtų, lankytų teatrus, įdomiau pagyventų.
Ar, priklausomai nuo kultūros laipsnio, isteriškai pacypautų. Lietuvoje likusius paauklėtų arba ne.
Trečiajai grupei priklauso „dingusieji".
Kas dabar prisimena europarlamentares Danutę Budreikaitę ar Jolantą Dičkutę. Viena EP plušo delegacijoje ryšiams su Andų šalimis.
Kita, būdama medikė, plušo EP Kultūros ir švietimo komitete.
Dar viena ištekėjo už prancūzo ir irgi dingo.
Ketvirtoji grupė - viščiukų broilerių inkubatorius.
Nebūtinai vieno.
Fortepijono bakalaurė, kultūros magistrė Radvilė Morkūnaitė, dar ne Mikulėnienė, atsidūrė EP būdama 25 metų, bet jau turėjo 8 metų partinį stažą. EP darbavosi Aplinkos, visuomenės sveikatos, maisto (tik ne sielos) komitete.
Ką bendro turi maistas su fortepijonu, lieka neaišku.
Matyt, tiek pat, kiek Andai su Lietuva. Bet alga inkubatoriuje buvo gera.
Maisto taipogi pakako. Jau turime visą politinę vištą.
Rašyti komentarą