Pasaulis šokiruotas nuo šio matematiko pranašysčių: kodėl taip bijo Bruce'o Bueno de Mesquitos prognozių?

Nepranašas, o profesorius

Bruce’as Bueno de Mesquita nėra nei mistikas, nei politikas, nei žvalgybos agentas. Jis – matematikos profesorius, kurio dėstytojo kabinetas kadaise buvo vos žinomas Niujorko universitete. Tačiau šiandien jo skaičiavimų bijoma Pentagonuose, NATO štabuose ir net Pekino koridoriuose.

Dar 1991 m. jis tiksliai prognozavo Sovietų Sąjungos žlugimą, o 2014 m. numatė Krymo aneksiją. Jo matematinės formulės 2022 m. rodė neišvengiamą didelio karo pradžią Europoje – ir jos neklydo.

Kaip veikia jo metodas?

Jis pasitelkia žaidimų teoriją – matematinę schemą, leidžiančią modeliuoti valstybių sprendimus, atsižvelgiant į baimę, godumą, prestižą, kompromisus ir interesų susidūrimus. Emocijas jis paverčia skaičiais. Kiekvienas sprendimas jo sistemoje – tai lygtis, kurią galima išspręsti.

Jo metodas tiksliai nuspėjo diktatoriaus Suharto griūtį Indonezijoje, rinkimų baigtį Irane, Vakarų reakcijas Sirijoje ir net Venesuelos krizės eigą. Sėkmės tikimybė? Nuo 80 iki 95 proc.

Prognozė Rusijai: „taikus“ režimo žlugimas 2025–2026 m.

Pasak Bueno de Mesquitos, Rusijos griūtis prasidės ne nuo revoliucijos, o nuo tylos. Jo modelis numato vadinamąją „vidinę kapituliaciją“: kai gubernatoriai nustoja vykdyti centro nurodymus, generolai sabotuoja įsakymus, o visuomenė – neberemia valdžios, bet ir neprotestuoja. Tai – valdžios tuštuma, kai ji formaliai egzistuoja, bet realiai praranda galią.

Tokie signalai jau fiksuojami 2025 m. – didėja informacinis vakuumas, mažėja pasitikėjimas, daugėja paslaptingų mirčių tarp elito. Tai, ką Mesquita vadina „priešmirtine režimo tyla“.

Ukraina – pasaulio tektoninis taškas

Matematiko tyrimuose Ukraina minėta nuolat. Jis ją vadino „fokusinio susitraukimo zona“ – geopolitiniu mazgu, kuriame susikerta JAV, Rusijos ir Kinijos interesai. Bet koks poslinkis šiame regione gali pakeisti viso pasaulio tvarką.

Dar 2006 m. jis perspėjo apie artėjantį konfliktą Ukrainoje. Jo modelis rodė, kad jei Vakarai neatsakys į pirmuosius signalus – krizė peraugs į karą. 2022 m. tai ir įvyko. Visos trys pagrindinės klaidos, kurias modelis numatė Rusijai, buvo padarytos:

• pervertinta ukrainiečių lojalumo trūkumo tikimybė,
• neįvertintas Vakarų atsakas,
• ir klaidinga nuomonė, kad karas bus trumpas.

„Fenikso efektas“: Ukraina kaip naujo pasaulio pradžia

Daugiau nei 70 proc. Ukrainos valdymo struktūrų buvo pakeista po invazijos. Mesquita šį reiškinį vadina „valdymo nulinio ciklo“ pradžia – galimybė kurti valstybę iš naujo esamoje teritorijoje. Jo teigimu, Ukraina gali tapti pavyzdžiu visam buvusiam postsovietiniam regionui, kaip kad Pietų Korėja ar Izraelis po katastrofiškų įvykių.

Jei Ukraina išsaugos nepriklausomybę ir įtvirtins vakarietišką modelį, ji taps ne karine, o sistemine grėsme Kremliui. Ne dėl tankų, o dėl veikiančios alternatyvos.

Kinija ir nauja tvarka

Po 2022 m. Kinija taip pat pakeitė savo strategiją. Ji tyliai investuoja į logistiką, perka infrastruktūrą, ruošiasi valdyti Centrinę Aziją be Rusijos įtakos. Pasak Mesquitos, Ukraina taps tiesioginiu kinų keliu į Europą, apeinant Maskvą.

Jo ilgalaikės prognozės (iki 2028 m.) nenumato pasaulinio karo, o numato pasaulinio valdymo „išsiliejimą“ – kai nebelieka aiškių centrų, o įtaką perima miestai, technologijų blokai ir korporacijos.

Slaptas laiškas 2026-iems

2020 m. Gūverio institute (Stanfordas) buvo deponuotas užantspauduotas laiškas, kurį atidaryti galima tik 2026 m., jei Europoje bus užfiksuoti trys ar daugiau kapituliacijos atvejų karuose. Laiško turinys nežinomas. Spėjama, kad jame – pasaulio struktūrinio griūties modelis, gal net pirmo riboto branduolinio smūgio scenarijus.

Anot jo kolegų, laiške gali būti ir visiškai naujas pasaulio žemėlapis, kuriame galia suskirstyta ne tarp valstybių, o tarp mega-miestų, korporacijų ir skaitmeninių aljansų.

Artėja „sprogstamas taškas“?

2026-ieji Mesquitos skaičiavimuose – „lygčių prisotinimo riba“, kai sistema praranda pusiausvyrą. Jis įspėja: jei režimai nesikeis iš vidaus, jų laukia griūtis. Ne dėl bombų, o dėl neišvengiamo sisteminio nuovargio.

Čia Mesquita netikėtai sutampa su Aleksandro Čiževskio – XX a. pradžios mokslininko – teorija apie saulės aktyvumo ciklus ir jų įtaką civilizacijų lūžiams. Abu numato, kad 2024–2026 m. yra pavojingiausias laikotarpis per visą šimtmetį.

Ne vizionierius, o perspėtojas

„Man svarbiausia – ne tai, kas neišvengiama, o tai, ko dar galima išvengti“, – sako Mesquita. Jo misija – ne provokuoti karus, o jų išvengti. Todėl jis nutraukė darbą su vyriausybėmis, nes suprato – jo modeliai tapo ne įspėjimu, o ginklu.

Ar dar įmanoma pakeisti ateitį?

Jeigu jo laiškas bus atplėštas 2026 m., tai reikš, kad įspėjimai nebuvo išgirsti. Mesquita mus moko: ne atsitiktinumai lemia imperijų žlugimą, o jų nesugebėjimas laiku atpažinti dėsnių.

Ir šių dėsnių centras – Ukraina. Ne tik kaip aukos simbolis, bet kaip ateities kontūro pradžia.