Penkiose Vyriausybėse ministru buvęs Albertas Sinevičius: Suprantu Taivaną, bet nesuprantu Lietuvos

Šiomis dienomis Lietuvoje vieši Taivano nacionalinio vystymosi tarybos ministro Kung Ming Šino (Kung Ming-hsin) vadovaujama delegacija. Tariamasi dėl Taivano investicijų. O kokios tikėtis reakcijos iš Kinijos?

- Kinija jau sustabdė mūsiškių grūdų importą. Kai kurie baltarusiški kroviniai dar anksčiau aplenkė Lietuvą. Ar vykdydami garsiai deklaruojamą neva vertybinę užsienio politiką, nesužlugdysime savo šalies ekonomikos? - paklausėme buvusio prekybos ministro Alberto SINEVIČIAUS.

- Aš buvau pragmatikas ir numirsiu pragmatikas. Ne politikas. Dabar ministrai save vadina politikais. Aš politikas niekada nebuvau, o penkiose vyriausybėse be politikos išdirbau.

Juoką man kelia tos „vertybės". Kai išgirstu žodžius apie vertybes, pagalvoju, kad teisingai rašė poetas Vytautas Montvila - „kryžius ant kaklo, o velnias širdy".

Kvailina lietuvius ir estai, ir latviai. O kur dar Jungtiniai Arabų Emyratai, kur Lietuvos atstovas važiavo naftos parvežti, bet ne į tą viešbutį pataikė. Kaip iš arabų ketinome naftą pirkti, jei mums netinka jų amžinosios vertybės? Mano laikais ieškojome ryšių su kinais dėl mėsos prekybos, ieškojome būdų, kaip prieiti prie Uzbekistano, kad Marijampolės konservų fabrikas galėtų su juo bendradarbiauti.

Aš esu tvarkos žmogus, man pirmoje vietoje - pareiga Lietuvai, tik antroje vietoje - mano teisės. Kaip Ilfas ir Petrovas rašė: vakare - pinigai, o kėdės - iš ryto. Bet mes verčiau su visais susipyksime. Verčiau pareigūnus kaip ateivius iš Marso aprengiame, kurie Seimą saugo.

Nesuprantu ūkiškai, kas čia darosi. Ir dėl mūsų politikos dėl Astravo atominės, ir dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo nesuprantu. Nežinau, bet atrodo, kad kai kuriems Vyriausybės nariams sunkoka būti ministrais. Na, Kęstučiui Navickui, pavyzdžiui.

Žmonės jam atvirai sako - būk geras, išeik, nekankink nei savęs, nei mūsų - o jis vis vien neišeina.

Bet yra toks socialistinis išgalvojimas - kolektyvinė atsakomybė, kai niekas asmeniškai neatsako, nors projektą rengia konkretus žmogus. Man tai nesuprantama. Tai kodėl tada Staliną, Hitlerį apkaltino, nors jie nė vieno žmogaus nenušovė asmeniškai?

Energetikos ministro Leono Ašmonto laikais buvo šimtas elektrinių, atominė energetika, Kruonio elektrinė, o Energetikos ministerijoje buvo tik 38 žmonės. Dabar tik 18 proc. energijos savo pagaminame, o Energetikos ministerijoje dirba 104-106 žmonės ir iš jų nė vieno tikro energetiko!.

- Dabar atrodo, kad Lietuva įjungusi susinaikinimo programą. Iš pradžių trečdalio gyventojų atsikratė, o dabar laipsniškai atsikrato ekonominių ryšių?

- Kokia tai užsienio politika? Mano laikais buvo ieškoma tokių žmonių, kaip šviesios atminties Bronislovas Lubys, kurie patys viską padarys, užmegs ryšius be tuščiažodžiavimo, o dabar tik kalbama apie vertybes visokias.

Kokios vertybės? Turime dešimt Dievo įsakymų - štai ir visos vertybės. Jų turėtų pakakti.

Būkime ūkiški. Irako, kai kariavo su Iranu, prekyba vis vien 20-30 proc. augo, ėjo į priekį.

O ką darome mes? Turime pasikvietę Baltarusijos prezidentę Svietočką (Sviatlana Cichanouskaja - red. past.), tai ir paprašykime jos, kad per tris savaites neliktų nė vieno nelegalo pasienyje.

- Kita vertus, bent Taivane išgarsėjome. Bent taivaniečiai žinos, kur yra Lietuva.

- Nežino ir dabar paprasti taivaniečiai. O Taivano valdžiai reikia triukšmo, kad pasaulyje labiau jų problemos matytųsi. Aš suprantu taivaniečius kaip žmones, laksto laimės ieškodami, kur tik gali. Tačiau visas pasaulis su kinais „skaitosi", nors didelės meilės Kinijai ir nejaučia.

- Kaip manote, kokia bus Kinijos tolesnė reakcija. Nes, kaip matome, mūsų draugystė su Taivanu tik stiprėja.

- Manau, kad Kinijai mes kaip arkliui šapas ant ausies. Pajudina vieną ausį, uodega šmaukšteli ir pamiršta. Negi kitos šalys, įskaitant JAV, nevystys santykių su Kinija, šimtą metų ten nevažiuos? Juk ten ir nafta, varis, volframas, paladis. O mes tuo metu ginsime Taivaną...

Yra toks anekdotinis pasakymas, esą sugalvotas vieno latvio politiko - mes kariausime už Estijos nepriklausomybę iki paskutinio lietuvio.

Beje, o Kinijos uigurai kur? Kodėl tik Taivaną giname? Matyt, mūsų politikams kitaip atkreipti dėmesį sunkoka.

Man jau daug metų, kitaip galvojau apie Lietuvą, galvojau, kas jai naudinga. Todėl graudu.

Mano laikais, kai žmonės norėdavo susitarti, tai susimesdavo po 5 litus, nusipirkdavo butelį vyno ir susitardavo. O dabar parodyk ministrą, kuris Briuselyje alaus bokalą pasistatęs ką nors išsiaiškintų?

Baltarusiški naftos kroviniai jau važiuoja ne į Klaipėdą, bet į Rusijos Ust Lugą.

Mes pjauname vištą, kuri deda auksinius kiaušinius. Žemę taip nuvarome, kad tik pusė humuso likę.

Bet ginsime Taivaną.