Kremlius vasarą žadėjo „lemiamą puolimą“, tačiau jis baigėsi fiasko. Vakarų analitikų vertinimu, Rusija kasdien netekdavo apie 800 karių, nepasiekdama nė vieno strateginio tikslo.
Buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zagorodniukas pabrėžė, kad Rusijos dronų atakos neatneša reikšmingų rezultatų, tuo metu Ukrainos bepiločiai smogia giliai Rusijos teritorijoje, paralyžiuodami jos kritinę infrastruktūrą.
Vien tik taiklių smūgių serija prieš naftos perdirbimo gamyklas išvedė iš rikiuotės apie 40 % šalies energetikos sektoriaus pajėgumų.
Paskutinis rimtas smūgis suduotas Antipinskio gamyklai Vakarų Sibire – daugiau nei už dviejų tūkstančių kilometrų nuo fronto linijos.
Šie smūgiai atskleidė, kad Rusija nebegali apsaugoti savo strateginių objektų, o tai tapo šoku tiek pačiai visuomenei, tiek daliai tarptautinės bendruomenės.
Pasekmės juntamos visoje šalyje – dėl sunaikintos infrastruktūros kilo kuro krizė, dvidešimt Rusijos regionų įvedė normavimą, o degalinėse benzino pardavimas ribojamas iki 30 litrų.
Trūkstamą kurą Maskva dabar priversta pirkti iš Kinijos, Korėjos ir Baltarusijos.
Dar visai neseniai naftos pramonė buvo pagrindinis Rusijos biudžeto ramstis.
Dabar ji giliame nuosmukyje – naftos gavyba krito iki 9 mln. barelių per dieną, o eksporto pajamos – iki žemiausio lygio per trejus metus.
Analitikų prognozės niūrios: artimiausiais mėnesiais gamyba gali sumažėti iki 7,5 mln. barelių per dieną, o tai dar labiau destabilizuos šalies finansus.
Siekiant užlopyti biudžeto skyles, Kremlius svarsto įvesti „parazitizmo mokestį“ ir verčia bankus skolinti gynybos pramonei – tai tik pagreitina artėjantį fiskalinį žlugimą.
Tuo pat metu didėja ir karinės eskalacijos rizika.
Analitikai neatmeta, kad Putinas, patekęs į aklavietę, gali bandyti išplėsti karo veiksmus – galimų taikinių sąraše minimos Moldova, Suvalkų koridorius ar Estijos Narva, kur Kremlius galėtų vėl pasitelkti „rusakalbių gynimo“ retoriką kaip pretekstą agresijai.
Padėtį dar labiau apsunkina augantis Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas.
Pasak ekspertų, Pekinas suinteresuotas, kad Maskva liktų įklimpusi kare – tai blaško JAV dėmesį nuo Azijos regiono.
Kinijos užsienio reikalų ministras Vang I jau yra pareiškęs, jog Pekinas nesiruošia mažinti paramos Rusijai.
Zagorodniukas lygina situaciją su XIX a. Krymo karu, kai Rusija kapituliavo ne dėl pralaimėjimų mūšiuose, o dėl ekonominio išsekimo.
Jo teigimu, Putinas tapo savo strategijos įkaitu: „Laikas jam senka. Ir būtent šis atgalinis skaičiavimas daro dabartinį momentą pavojingiausiu Europai per pastaruosius dešimtmečius.“
Šaltinis: dialog.ua
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą