„Tulpių byla“ drebina Seimą: politinis „stogas“ ar teisinis formalumas?

Nors politikai kol kas yra tik specialieji liudytojai, šis tyrimas, liaudyje jau pramintas „tulpių byla“, atveria Pandoros skrynią, kurioje slepiasi milijoninės schemos ir įtakingos pažintys.

Sisteminės korupcijos voratinklis: kaip veikė schema?

Viskas prasidėjo ne Seimo salėse, o kur kas žemiškesnėje vietoje – Valstybinėje augalininkystės tarnyboje (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos. STT duomenimis, čia daugelį metų veikė itin gerai sutepta korupcijos mašina.

Verslo subjektai, norintys į Lietuvą įvežti augalus (nuo olandiškų tulpių iki egzotiškų orchidėjų), privalo gauti fitosanitarinius sertifikatus. 

Tai dokumentas, patvirtinantis, kad augalas nėra užkrėstas kenkėjais. Tyrėjų teigimu, už šių popierių „sutvarkymą“ buvo mokami sisteminiai kyšiai. Skaičiuojama, kad bendra kyšių suma gali siekti net 1,5 mln. eurų.

Dar gruodį atliktų pirmųjų kratų rezultatai šokiravo visuomenę: pas įtariamuosius rasta ne tik krūvos grynųjų, bet ir auksas, kontrabandinės cigaretės, ginklai bei dvi granatos. Tai rodo, kad VAT koridoriuose virė ne tik popierinis, bet ir pusiau kriminalinis pasaulis.

Politiniai ryšiai: šešėlis krenta ant autoritetų

Kodėl šiame tyrime prireikė kratų pas buvusį premjerą S. Skvernelį ir buvusį žemės ūkio ministrą K. Starkevičių? 

Atsakymas slypi kadrų politikoje.

Kazio Starkevičiaus faktorius: Įtariamas VAT vadovas Jurijus Kornijenka savo karjeros šuolį padarė būtent tada, kai žemės ūkio ministerijai vadovavo konservatorius K. Starkevičius. 

Teisininkas, anksčiau atsakingas už korupcijos prevenciją, pats tapo pagrindiniu įtariamuoju.

Sauliaus Skvernelio ir Agnės Silickienės ryšys: A. Silickienė, VAT patarėja, laikoma viena iš schemos organizatorių. 

Jos biografija glaudžiai susijusi su S. Skverneliu: ji buvo jo patarėja Seime, kartu kūrė partiją ir netgi buvo teikiama į VRK narius kaip Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė.

Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis neslepia: tiriama versija, ar už šį mechanizmą nebuvo atsilyginama politiniu palankumu. Liaudiškai tariant – ar įtakingi politikai nebuvo šios schemos „stogai“?

Reputacinė krizė: oponentų džiaugsmas ir lyderių gynyba

Politinis laukas reagavo žaibiškai. Seimo pirmininkas Juozas Olekas apgailestavo dėl Seimo reputacijos, tačiau oponentai buvo kur kas griežtesni. Laurynas Kasčiūnas, konservatorių vedlys, jau spėjo pasinaudoti situacija ir pasiūlyti S. Skverneliui trauktis iš partinės veiklos.

Tai – klasikinė politinė šachmatų partija. S. Skvernelio vadovaujama partija šiuo metu yra viena populiariausių opozicinių jėgų, todėl bet koks šešėlis ant jos lyderio yra „auksinė galimybė“ oponentams neutralizuoti pavojingą konkurentą prieš artėjančius rinkimus.

S. Skvernelis, kaip buvęs policijos vadovas, pasirinko taktiškai teisingą gynybos poziciją: jis nepuolė kaltinti pareigūnų politiniu užsakymu, o demonstravo pagarbą teisinei valstybei ir pareiškė esąs ramus. 

Tačiau politikos užkulisiuose visi supranta: ramybė čia tik išorinė. Specialiojo liudytojo statusas kabės virš jo galvos kaip Damoklo kardas mažiausiai kelerius metus.

Kodėl dabar? Teisinė taktika ir formalumai

Daugeliui kyla klausimas – jei pirmieji sulaikymai įvyko gruodį, kodėl pas politikus atvykta tik vasarį? Ar tai gali būti paprasčiausias procesinis formalumas.

STT tikriausiai nesitiki rasti „auksinių luitų“ politikų spintose praėjus dviem mėnesiams po skandalo pradžios. 

Tačiau ikiteisminio tyrimo taisyklės reikalauja patikrinti visas įmanomas sąsajas. Jei politikas rekomendavo asmenį į pareigas, o tas asmuo įklimpo į korupciją, kratos yra standartinė procedūra siekiant įsitikinti, ar nebuvo tiesioginių nurodymų ar dalijimosi pelnu.

Išvados ir ateities perspektyvos

„Tulpių byla“ dar kartą primena seną politinę tiesą: kadrų parinkimas yra didžiausia politiko rizika. Nesvarbu, ar tai būtų Agnė, ar Jurijus – jų veiksmai tiesiogiai atsiliepia tiems, kurie juos iškėlė į paviršių.

Klausimai, į kuriuos atsakys laikas:

Ar STT ras konkrečių įrodymų apie finansinę naudą politikams, ar viskas pasibaigs tik reputacine dėme?

Kaip ši krizė paveiks Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ reitingus?

Ar nebus bandoma šia byla uždangstyti kitų, galbūt dar skandalingesnių tyrimų?

Lietuvos politinė istorija rodo, kad tokie tyrimai trunka ilgai, o jų pabaigoje visuomenė dažnai pamiršta, nuo ko viskas prasidėjo. 

Tačiau šiandien S. Skvernelis ir K. Starkevičius priversti aiškintis ne dėl įstatymų projektų, o dėl to, ką jų aplinkos žmonės veikė Augalininkystės tarnybos kabinetuose.

Šaltinis: Respublika.lt / STT ir Prokuratūros inf.