Analitikė atsakė ar įmanomas Černobylio atominės elektrinės sprogimo scenarijaus pasikartojimas

Apie tai leidiniui „Focus“ papasakojo radiobiologė Jelena Pareniuk, Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Atominės elektrinės saugos problemų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.

Pasak jos, jei atakos metu nebus aktyvios branduolinės reakcijos, didelio radionuklidų išmetimo tikėtis nereikėtų. Tokiais atvejais gali būti kalbama tik apie vietinį užteršimą, o ne apie rimtą grėsmę regionams, nutolusiems nuo sprogimo epicentro.

Pareniuk taip pat pakomentavo socialiniuose tinkluose paplitusius teiginius, kad tariamai „radioaktyvus debesis gali pasiekti Astrachanę“. Ji mano, kad toks scenarijus yra mažai tikėtinas. Jos vertinimu, užteršimas yra įmanomas, bet jo lygis priklausys nuo sprogimo stiprumo ir radioaktyviųjų dalelių pakilimo į atmosferą aukščio.

Šios dalelės gali judėti su oro masėmis ir vėliau nusėsti ant žemės. Atsižvelgiant į tai, kad sprogimai buvo tikrai galingi, tam tikras užterštumo lygis gali būti užfiksuotas, bet jis vargu ar viršys kontroliuojamus rodiklius.

Pasak jos, šiuo metu radiacinis fonas nekelia pavojaus gyventojų sveikatai, ypač jei kalbama apie nuo smūgio zonų nutolusius rajonus. 

Radiacinį foną toliau stebi monitoringo stotys. Mokslininkė pabrėžė, kad stotys pasižymi dideliu tikslumu ir gali užfiksuoti net atskirus radionuklidus ore.

Pasak Pareniuk prognozes, net jei radiaciniai elementai išplistų, tai būtų mažos dozės, kurios negalėtų padaryti didelės žalos.

Ji taip pat išreiškė įsitikinimą, kad smūgiai Irano objektams nesukels Černobylio masto katastrofos.

Ji patikslino, kad Irane nenukentėjo veikiančios atominės elektrinės, kuriose gaminama elektros energija ir gali vykti aktyvi branduolinė reakcija. Būtent tokie objektai, jei būtų sunaikinti, kelia didžiausią pavojų.

Pasak jos, Irane nebuvo nei aukštos temperatūros, nei slėgio, būdingų veikiantiems reaktoriams. 

Ji paaiškino, kad veikiančiame branduoliniame reaktoriuje reakcijos nesustoja akimirksniu, o reaktoriaus korpuso pažeidimo atveju radionuklidai gali būti išmesti į išorę dėl slėgio. 

Irano objektų atveju nieko panašaus neįvyko, todėl net jei yra užteršimas, jis nepasieks kritinio lygio ir nebus palyginamas su avarijomis, pavyzdžiui, Černobylio katastrofa.

Be to, tarptautinės struktūros toliau stebi situaciją. Kiekvienas su branduoline sauga susijęs incidentas vertinamas pagal Tarptautinę branduolinių įvykių skalę (INES).

Informacija apie tokius incidentus įtraukiama į atitinkamus registrus, o tai leidžia pasaulio bendruomenei objektyviai įvertinti galimas pasekmes.

Šaltinis: cursorinfo.co.il