Karinis analitikas paskelbė, kad jau 2022-aisiais Ukraina turėjo realų šansą pergalingai užbaigti karą

Eksperto teigimu, dabar pagrindinis mūšis vyksta ne tik fronto linijoje, bet ir Rusijos ekonomikos užkulisiuose.

Prarastos galimybės ir „poilsis“ agresoriui

R. Svitanas pabrėžia, kad 2022-aisiais Ukraina turėjo realų šansą užbaigti karą. Tuo metu Rusijos pajėgos buvo išsitempusios per 2000 km frontą, tačiau „Stambulo susitarimai“ ir politinis delsimas leido okupantams atsitraukti iš šiaurinių sričių ir persigrupuoti Donbase. 

Anot eksperto, jei vietoj Charkivo srities išlaisvinimo būtų pasirinktas Azovo pakrantės kirtimas, Krymo klausimas galėjo būti sprendžiamas dar tada.

Karas kaip matematika: 3–4 metai iki Rusijos griūties

Dabartinę situaciją analitikas vadina „matematiniu išsekinimu“. 

Pagrindiniai akcentai:

Ekonominis frontas: Ukraina sėkmingai naikina Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir logistikos centrus. R. Svitano prognoze, visiškas Rusijos ekonomikos sužlugdymas, vedantis prie imperijos subyrėjimo iš vidaus, užtruks dar apie 3–4 metus.

Neigiamas balansas: 2025-ųjų pabaiga parodė lūžį – Rusija fronto linijoje praranda daugiau karių, nei spėja sugeneruoti per mobilizaciją.

Smūgiai į užnugarį: Naujos kartos ukrainietiški dronai, veikiantys daugiau nei 200 km atstumu, sistemingai „valo“ Rusijos operatyvinius užnugarius, įskaitant strateginius aэrodromus kaip Engelsas.

V. Zalužno įspėjimas ir Miunchenas-2

Komentuodamas buvusio vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno žodžius, R. Svitanas perspėja apie „Miuncheno-2“ pavojų. Bet kokie bandymai „pamaitinti mešką“ nuolaidomis tik atidės dar didesnę katastrofą.

Vienintelis kelias į tvarią taiką Europoje – visiškas Rusijos Federacijos, kaip imperinio darinio, išformavimas.

Tarp taktinių laimėjimų ir strateginės kantrybės

R. Svitano analizė rodo, kad karas perėjo į fazę, kurioje technologinis pranašumas (dronai, aviacija) ir ekonominis atsparumas tampa svarbesni už gyvąją jėgą. 

Nors Rusija bando gąsdinti branduoliniu komponentu ar atakomis prieš energetinę infrastruktūrą (pvz., „Turkijos srautą“), tai vertinama kaip bandymas priversti Ukrainą teisintis. 

Ukraina pasirinko teisingą strategiją – perkelti karo kainą į agresoriaus teritoriją, o tai ilgainiui padarys tęsiamą invaziją neįmanomą.

Šaltinis: „24 kanalas“, interviu su Romanu Svitanu