Karybos ekspertai: rusų teroristai nieko nelaukia ir smogia visur, kur tik pajėgia

DIDŽIOJO DVIDEŠIMTUKO TANGO SU TERORISTU IŠ RUSIJOS

Strateginės aplinkybės

Ukrainos temos įtraukimas į G20 grupės susitikimus yra destruktyvus, o grupės politizavimas yra nepriimtinas, trečiadienį prieš užsienio reikalų ministrų susitikimą Brazilijoje pareiškė Rusijos užsienio teroro reikalų ministerija. Šiandien Didžiojo dvidešimtuko šalių užsienio reikalų ministrai susirinks Rio de Žaneire į pirmąjį šiais metais susitikimą, kuriam pirmininkaus Brazilija. Jame S. Lavrovas dalyvaus vietoje fiurerio Putino, kuriam Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderį dėl neteisėto vaikų deportavimo iš Ukrainos.

G20 grupė pranešė, kad planuoja aptarti „padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Rusijos puolimą Ukrainoje, kurie ir toliau kelia visuotinį susirūpinimą dėl humanitarinės krizės ir geopolitinių bei ekonominių konfliktų padarinių“.

Teroristinė Rusija išsyk suskubo su savo žinutėmis teigdama, kad Ukrainos tema yra „nepagrindinė“ G20 susitikimo tema, esą šios grupės darbo tikslai yra „socialiniai ir ekonominiai iššūkiai“.

„Vakarų paskatintas nepagrindinių klausimų, įskaitant Ukrainos klausimą, įtraukimas į G20 darbotvarkę yra destruktyvus“, – verkia krokodilo ašaromis Kremlius.

Mes gi savo ruožtu retoriškai klausiame, ar G20 supranta, kad būtent teroristinės Rusijos taip vadinamų užsienio reikalų ministro S. Lavrovo dalyvavimas grupės susitikime yra ne tik destruktyvus, bet ir moraliai atgrasus, galbūt, netgi nusikalstamas? Rusijos karo nusikaltėlių dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose yra jos vykdomo karo pripažinimas. Buvimas kartu prie vieno stalo, vienoje konferencijų salėje su S. Lavrovu yra toks pats moralinis nusikaltimas, kaip ir bučiavimasis su Osama bin Ladenu. Kodėl gi į susitikimą neįsileidus ir neišklausius Bakura Doros iš „Boko Haram“, kuris, neabejojame, irgi turi savo poziciją ir paaiškinimą dėl civilių žudynių, plėšimų ir prievartavimų?

Gėdingi, Maskvą palaikantys G20 pareiškimai, kaip praėjusį kartą rugsėjo mėnesį, kai netgi nebuvo pasmerktas Maskvos karas Ukrainoje, yra visiško tarptautinės bendruomenės, ypač didžiausių pasaulio valstybių neįgalumo spręsti rimtus klausimus, įrodymas.

Tuo tarpu Putino draugelis, Baltarusijos vyrklounas A. Lukašenka išstojo su eiliniu Vakarų gąsdinimu, esą būtina ruoštis trečiajam pasauliniam karui. Bulvių kolūkio pirmininkas per susitikimą su aukšto rango pareigūnais šalies sostinėje Minske sakė, kad „pasaulis vėl atsidūrė prie bedugnės krašto“.

„Turime būti kuo geriau pasirengę neutralizuoti riziką ir grėsmes. <...> Yra pagrindo nerimauti dėl trečiojo pasaulinio karo“, – kalbėjo jis, toliau baugindamasis dėl vykstančių NATO pratybų, kurias esą Minskas labai atidžiai stebi. Bestebėdamas, Minskas „mato“ 32 000 NATO karių, esančių šalia Baltarusijos ir Rusijos, ir yra pasiruošęs reaguoti.

Visos šitos sapalionės yra greičiausiai susijusios su tuo, kad vakar prasidėjo „išankstinis balsavimas“ į Baltarusijos parlamentą.

Kaip patys suprantate, kaimyninėje kariaujančioje šalyje nėra rinkimų, nėra balsavimo, o parlamentas yra tik pastatas, į kurį renkasi nežinia ką veikiantys įstatymų leidėjų imitatoriai.

Reikšmingi postūmiai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Vakarų sąjungininkų vėluojantys ginklų tiekimai Ukrainai atveria kelią Rusijos kovai mūšio lauke, todėl kova yra „labai sudėtinga“ tose fronto linijos dalyse, kur Kremliaus pajėgos praėjusį savaitgalį prieš antrąsias karo metines užėmė strategiškai svarbų miestą.

V. Zelenskis savo kasdieniame vaizdo kreipimesi sakė, kad Rusija kai kuriuose 1 500 km ilgio fronto linijos taškuose sutelkė karines pajėgas, matyt, siekdama pasinaudoti bet kokiais pastebėtais gynybos trūkumais.

Savo ruožtu, Švedijos gynybos ministerija pranešė, kad Ukrainai skirs karinės pagalbos už maždaug 7,1 mlrd. Švedijos kronų (682 mln. JAV dolerių), įskaitant įrangos perdavimą ir finansus ginklų įsigijimui. Tai bus 15-asis, didžiausias, Švedijos pagalbos Ukrainai etapas. „Mes ir toliau remsime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – spaudos konferencijoje sakė gynybos ministras Palas Jonsonas.

Į paketą įtraukta maždaug 2 mlrd. kronų vertės artilerijos šaudmenų, taip pat povandeninė ginkluotė, pavyzdžiui, minos ir povandeniniai dronai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pranešė, kad yra neaišku, kada Ukraina gaus ilgai lauktus naikintuvus F-16, ir teigė, kad Vakarų sąjungininkai deda daug pastangų, kad Kijevo pilotai būtų apmokyti skraidyti moderniais orlaiviais.

„Neįmanoma tiksliai pasakyti, kada tai įvyks, nes tai dilema“, – sakė J. Stoltenbergas radijui „Laisvė“. „Mes visi norime, kad F-16 lėktuvai ten būtų kuo greičiau“.

„Kartu, žinoma, F-16 poveikis bus stipresnis ir geresnis, kai bus daugiau apmokytų pilotų“, – tęsė jis. „Ir ne tik pilotai, bet ir techninė priežiūra, personalas ir visos paramos sistemos, kurios turi būti įdiegtos.“

Kol F-16 yra „dilema“ laike, rusų teroristai nieko nelaukia ir smogia visur, kur tik pajėgia. Vasario 21 d. naktį Rusijos okupacinė kariuomenė bepiločiais lėktuvais ir raketomis atakavo Ukrainos teritoriją.

Kaip pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos, iš Rostovo srities priešas paleido priešlėktuvinę valdomąją raketą S-300 ir keturias sparnuotąsias raketas X-22, iš Belgorodo srities – X-59, o iš Primorsko-Achtarsko – 19 „Šached“ tipo atakos bepiločių lėktuvų.

„Sunaikinta valdomoji aviacinė raketa Kh-59 ir 13 iš 19 bepiločių Charkovo, Dnipro, Zaporožės ir Donecko sričių ribose“, – teigiama pranešime.

„The New York Times“, remdamasis pačios Ukrainos kariuomenės ir aukštų Vakarų pareigūnų vertinimais teigia, kad šimtai karių galėjo būti paimti į nelaisvę arba dingti be žinios, kai Ukrainos kariuomenė pasitraukė iš Avdijivkos Donecko srityje. Leidinio pateikti skaičiai – nuo 850 iki 1000 karių – yra gerokai padidinti, sako Ukrainos atstovai, bet pripažįsta, kad dalis ukrainiečių gynėjų per atsitraukimą galėjo pateikti į driskių nelaisvę.

Trumpai

Europos Sąjunga iškvietė Rusijos atstovą prie ES ir paragino atlikti nepriklausomą tarptautinį opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties tyrimą, antradienį pranešė ES diplomatinė tarnyba. Europos išorės veiksmų tarnybos vyresnysis pareigūnas M. Siebert susitikime su Rusijos nuolatinio atstovo ES pareigas einančiu Kirilu Loginovu taip pat paragino Rusiją nedelsiant perduoti A. Navalno kūną jo šeimai.

„Reuters“ skelbia, kad Jungtinės Valstijos mano, kad Rusija kuria kosminį priešpalydovinį branduolinį ginklą, kurio sprogimas galėtų sutrikdyti viską – nuo karinių ryšių iki telefoninių paslaugų, antradienį sakė su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis. Jis sakė, kad, jo supratimu, ši sistema būtų susijusi su į orbitą iškeltu branduoliniu sprogstamuoju įtaisu.

Baltieji rūmai ir Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras atsisakė komentuoti šį klausimą.

JAV antradienį vėl vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliucijos dėl Izraelio ir „Hamas“ karo projektą, taip blokuodamos reikalavimą nedelsiant nutraukti ugnį dėl humanitarinių priežasčių.

Trylika JT ST narių balsavo už Alžyro parengtą tekstą, o Didžioji Britanija susilaikė. „Balsavimas už šį rezoliucijos projektą reiškia paramą palestiniečių teisei į gyvybę. Ir atvirkščiai, balsavimas prieš reiškia pritarimą žiauriam smurtui ir kolektyvinėms bausmėms, kurios jiems taikomos“, – prieš balsavimą tarybai sakė Alžyro ambasadorius JT Amar Bendjama.

Pasak aukšto rango Vengrijos valdančiosios partijos „Fidesz“ nario, balsavimas Vengrijos parlamente dėl Švedijos paraiškos įstoti į NATO ratifikavimo gali įvykti jau pirmadienį. Tai užbaigtų daugiau nei 18 mėnesių trukusį nacionalistinės vyriausybės delsimą, kuris sukėlė Vengrijos sąjungininkų nepasitenkinimą.

Antradienį laiške parlamento pirmininkui „Fidesz“ frakcijos vadovas Máté Kocsis paprašė, kad balsavimas būtų numatytas pirmadienį prasidedančios pavasario sesijos atidarymo dieną.