Ko nori „nuosaikieji“ Vakarų europiečiai?

Įgyvendinti Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą užtruks „15 ar 20 metų", sekmadienį pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministras, gerokai nuvildamas už visą Europą kovojančius ukrainiečius. Kas ir kaip galėtų pakeisti prancūzų bei kitų „nuosaikiųjų" poziciją?

Šie prancūzų ministro žodžiai - it šaltas dušas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio viltims, kad vykstant Rusijos invazijai jo šalis greitai taptų ES nare.

„Turime būti sąžiningi. Meluojate, jei sakote, kad Ukraina įstos į ES po šešių mėnesių, po metų ar poros", - pareiškė Klementas Boinė (Clement Beaune) vienoje radijo laidoje.

„Tai tikriausiai įvyks po 15 ar 20 metų, tai trunka ilgai."

Organizatorių nuotr.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Klementas Boinė. EPA-Eltos nuotr.

„Nenoriu siūlyti ukrainiečiams jokių iliuzijų ar melo", - sakė jis, pakartodamas prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) pasiūlymą sukurti laisvesnę „Europos politinę bendriją", kuri galėtų padėti greičiau integruoti Ukrainą į bloką.

Šį pasiūlymą V.Zelenskis sutiko šaltai, šeštadienį pasmerkęs „tokius kompromisus" ir primygtinai reikalavęs nedelsiant pradėti procesą siekiant visavertės narystės Europos Sąjungoje.

Tačiau K.Boinė sakė, kad E.Makrono pasiūlymas nėra „alternatyva prisijungimui prie Europos politinės bendruomenės. Tai netrukdo vėliau tapti nare".

Pagal E.Makrono planą, „Europoje galėtų vykti laisva cirkuliacija ir būtų galima gauti naudos iš Europos biudžeto, skirto šalies, visuomenės ir ekonomikos atstatymui bei atgaivinimui", sakė jis.

Kiti ES lyderiai taip pat nerodė didelio noro greitai priimti Ukrainą, kurios provakarietiški siekiai laikomi pagrindine priežastimi, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pradėjo invaziją į šalį.

Organizatorių nuotr.

Bet kokią Kijevo kaltę K.Boinė atmetė. „Asmuo, kuris siekė šio karo, agresorius, yra ponas Putinas", - anksčiau sekmadienį interviu televizijai „CNews" sakė jis ir patvirtino, kad „Ukraina yra Europa".

ES tikslas yra „išvengti bet kokios Rusijos pergalės", teigė jis ir pridūrė: „Mūsų parama yra teisėta.

Jei Europa pasakytų pirmyn, pono Putino Rusija gali daryti, ką nori, tai būtų pavojinga mūsų saugumui."

E.Makrono „Europos politinės bendrijos" iniciatyva bus svarstoma per ES viršūnių susitikimą birželio pabaigoje.

Tačiau ir pats E.Makronas neseniai smarkiai supykdė Ukrainos lyderius, išdavikiškai pasiūlęs siekti „kompromiso" su Rusija ir net prabilęs apie galimas teritorines nuolaidas agresoriui mainais į neaiškią taiką, kuri baigtųsi dar didesniu karu.

Prancūzų politikams kažkodėl vis dar atrodo, kad Rusija galima tikėti...

„Vakaro žinioms“ komentuoja politologas Algis AVIŽIENIS:

Organizatorių nuotr.

Prancūzai Rusijos atžvilgiu užima vadinamąją „nuosaikesnę" poziciją - jie norėtų, kad karas pasibaigtų kuo greičiau ir netgi yra linkę paraginti ukrainiečius, kad jie sutiktų su tam tikromis teritorinėmis nuolaidomis Maskvai.

Manau, kad prancūzai kiek išsigandę britų, amerikiečių, lenkų ar mūsų pozicijos, kuri vienareikšmiškai yra už bekompromisinę pergalę prieš Rusiją bei Maskvos susilpninimą ar net dezintegraciją.

Jų manymu, tokia pozicija reiškia, kad Vakarai turi pasiruošti ilgam varginančiam karui, o tai jiems sukels ekonominių sunkumų.

Jie nori patirti kuo mažiau ekonominių nuostolių, todėl ir stengiasi savotiškai „glaistyti kampus".

Visai neseniai tik E.Makronas atstovavo tokią „nuosaikesnę" poziciją, tačiau dabar prie jo pasijungė ir Vokietijos kancleris Olafas Šolcas, prie tokios pozicijos linksta ir italai bei austrai, o vengrai seniai tai deklaruoja.

Taigi, formuojasi „nuosaikiųjų" europiečių flangas, pasirengęs daryti nuolaidų rusams.

Tačiau reikia atsiminti, jog šis flangas yra spaudžiamas „vanagų" ir yra priverstas sėdėti ant dviejų kėdžių. Juk prancūzai taip pat tiekia ginklus Ukrainai, pavyzdžiui, jau yra pristatę savo mobiliąsias sunkiosios artilerijos sistemas, taip pat ir kitus ginklus, tik jie nenori viešai apie tai kalbėti, kad be reikalo neerzintų rusų.

Vokiečiai taip pat po truputį siunčia savo ginklus, nors daug kas ir šaiposi iš kažkur užstrigusių „leopardų".

Tačiau vokiečiai siunčia į Ukrainą daug nekarinės paramos.

Organizatorių nuotr.

Taigi, dabar vyksta savotiškas apsistumdymas ir pozicijų išgryninimas, tačiau pats reikšmingiausias dalykas šiuo metu yra amerikiečių lendlizas, galintis nulemti šio karo baigtį bei rezultatus.

Jau du pakrauti laivai plaukia link Ukrainos, ne tik lėktuvai (nes lėktuvai gali pervežti tik ribotą ginklų kiekį) - šie laivai talpina tūkstančius tonų įvairiausios ginkluotės.

Todėl visi dabar laukia didelio ukrainiečių kontrpuolimo, kuris turėtų prasidėti birželio pabaigoje, gal liepos pradžioje, kai tik jie sukaups pakankamą ginklų kiekį.

Jeigu ukrainiečiams pavyks išstumti rusus lauk iki vasario 24-osios pozicijų, tai, be abejonės, gali pakeisti ir „nuosaikiųjų" nuotaikas.

Be to, ukrainiečiai gali mėginti išvaduoti ir Krymą bei seniau užimtas Donbaso teritorijas, o tai visiškai sujauktų visus „nuosaikiųjų" planus bei mintis kada nors grįžti prie Normandijos derybų formato.

Organizatorių nuotr.

Respublika.lt

 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder