Koks gyvūnas turi geriausią uoslę: mokslininkai pasidalijo netikėtomis išvadomis

Gyvūnų pasaulyje uoslė yra gyvybiškai svarbi: ji padeda rasti maistą, partnerius, išvengti plėšrūnų. Tačiau nustatyti, kas turi geriausią uoslę, nėra taip paprasta.

Kaip paaiškino zoologas Matias Laska iš Linkepingo universiteto (Švedija), yra apie 5,8 milijono kvapų molekulių, ir tik nedidelė jų dalis buvo išbandyta su įvairiomis rūšimis. 

Todėl bendri teiginiai, kad „A rūšis turi geresnį uoslę nei B rūšis“, būtų tiesiog nemoksliški.

Straipsnyje teigiama, kad uoslės tyrimas yra ypač sudėtinga užduotis. 

Skirtingai nuo regos ar klausos, kvapus sunku išmatuoti ir kontroliuoti – jie neprediktabiliai sklinda, skirtingai elgiasi ore ir vandenyje ir turi sudėtingą cheminę struktūrą.

Vienas iš uoslės stiprumo rodiklių yra uoslės receptorių genų skaičius. 

2014 m. tyrime buvo nustatyta, kad jų daugiausia turi afrikinis dramblys – 1 948. 

Palyginimui: žmogus turi tik 396, šuo – 811, žiurkė – 1 207. 

Drambliai naudoja savo galingą uoslę maistui ieškoti, giminaičiams atpažinti, plėšrūnams aptikti ir partneriams rasti.

Tačiau tyrimas apėmė tik 13 žinduolių rūšių, jame nebuvo meškų, kurios, pagal neoficialius duomenis, turi labai stiprią uoslę.

Kitas gyvūno uoslės gebėjimų rodiklis yra uoslės svogūnėlio, smegenų dalies, atsakingos už kvapų apdorojimą, dydis. 

Šunims, pavyzdžiui, jis yra daug didesnis nei žmonėms. 

O tarp paukščių jautriausią uoslę turi grifai, kurie randa negyvų gyvūnų kūnus dideliais atstumais.

Tačiau didelė smegenų dalis ne visada reiškia geresnį uoslę, nes, kaip rodo 2011 m. tyrimas, neuronų skaičius joje paprastai nepriklauso nuo dydžio.

Uoslės stiprumą taip pat galima įvertinti pagal gebėjimą jausti specifinius kvapus. 

Kaip paaiškino Tobias Axels, mokslininkas iš Bonos universiteto (Vokietija) jutimo dinamikos ir elgesio laboratorijos, Afrikos sumatras dėl labai jautrios uoslės gali net aptikti antžemines minas ir nustatyti tuberkuliozę pacientams.

O tarp bestuburių tikrasis uoslės stiprumo čempionas yra šilkaverpio patinas. 

Kaip pažymi neuroetologė Gabriella Wulf iš Keiso Vakarų rezervato universiteto, jie gali užuosti patelės feromonus iki 4,5 km atstumu, kartais net pagal vieną molekulę.

Rykliai taip pat turi ypač jautrią uoslę, kuri padeda jiems medžioti ir rasti partnerius. 

Kai kurios rūšys gali užuosti chemines medžiagas vandenyje santykiu 1:10 milijardų. Tačiau populiari nuomonė, kad rykliai gali „užuosti kraujo lašą vandenyne“, yra mitas.

Įdomu, kad žmonės, nors ir turi mažiau uoslės receptorių nei šunys, geriau jaučia kai kuriuos vaisių kvapus.

Taigi, nėra gyvūno, kuris turėtų geriausią uoslę, nes kiekviena rūšis prisitaikė prie savo aplinkos.

Vieni gyvūnai geriau jaučia tam tikrus kvapus dėl savo ekologinės nišos, kiti – dėl gyvenimo būdo.