Reikia pasakyti, kad kaimyninėse šalyse ir Europoje apskritai padėtis taip pat nėra optimistiška.
Gimstamumo lygis Latvijoje (pagal World Population Data duomenis) 2024 m. buvo 8,56 tūkstančio gyventojų, Lietuvoje – 9,27, Estijoje – 9,67. Latvijos rodikliai yra liūdnesni, tačiau lietuviai ir estai taip pat neturi kuo džiaugtis.
Ukrainoje šis rodiklis yra 5,75, o tai paaiškinama: šalyje vyksta baisus karas, kuris jokiu būdu neskatina gimdyti vaikų.
Kinai yra pasyvūs, indai – puikūs, afrikietės gimdo kaip pamišusios
Rusijoje gimstamumas yra 9,38, bet šio rodiklio negalima vadinti aukštu, atsižvelgiant į tai, kad šioje šalyje yra regionų, kur didelės šeimos yra tradicija, ir tai padidina rodiklį.
Tarp Europos šalių didžiausias gimstamumas yra Turkijoje – 13,8.
Galima guostis mintimi, kad Europoje yra šalių, kuriose gimstamumas dar mažesnis nei Latvijoje: Ispanija (tik 7,34), Portugalija (7,73), Italija (visai baisu – 6,68).
Tačiau Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Švedijoje šis rodiklis yra bent jau priimtinas – virš 10.
JAV taip pat gimsta daug vaikų (11), bet Meksikoje – dar daugiau (14,3).
1979 m. Kinijoje buvo įvesta vieno vaiko politika, kuri buvo panaikinta 2015 m., leidžiant poroms turėti du vaikus. 2021 m. Kinijos vyriausybė leido turėti jau tris vaikus.
Tačiau dėl inercijos ir bauginančių vieno vaiko politikos prisiminimų gimstamumas taip ir nepadidėjo – rodiklis yra žemesnis nei Latvijoje – 7,42.
Žemės gyventojų skaičius šiuo metu yra 8,2 milijardo. 2022 m. Indija pralenkė Kiniją 30 milijonų ir dabar joje gyvena daugiau nei 1,4 milijardo žmonių. Gimstamumo lygis Indijoje yra 16.
O štai Afrika! Ten gimstamumas yra fantastiškas. Angola – 37,1, Somalis – 42,1, Kongo Demokratinė Respublika – 41,1, Čadas – 42,1, Nigeris – 44,5. Šie vaikai užaugs ir po 20 metų pradės ieškoti pripučiamų valčių, kad galėtų išvykti ieškoti laimės ir sotaus gyvenimo.
Kokia ekonomika – toks ir gimstamumas
Latvijos rodiklis – 8,56 – atitinka viską, kas vyksta šalies ir regiono ekonomikoje. Gimstamumo rodikliais atsiliekame nuo Lietuvos ir Estijos – taip pat kaip ir pagal BVP vienam gyventojui, prekių ir paslaugų eksporto apimtis bei realią perkamosios galios.
Atotrūkis nėra katastrofiškas, bet nerimą keliantis ir įspėjantis. Taip toliau gyventi negalima.
Vaikų negimimą lemia daugelis tautos mentalinio vystymosi veiksnių. Iš karto pažymėsime, kad užuominos, panašios į Rusijos propagandą apie Europą kaip LGBT tvirtovę, yra nesąmonė.
Homoseksualų procentas yra kiekvienoje tautoje ir visur maždaug vienodas. Rusijoje jų ne mažiau.
Tai, kad dėl seksualinės orientacijos kažkas neturės vaikų, reikia priimti kaip duotybę – tai neturi įtakos demografiniams skaičiavimams.
Taip pat absurdiška yra kaimyninės šalies valdžios agresyvi kampanija prieš abortus ir raginimai moksleivėms gimdyti. Tegul rusai ir baltarusiai galvoja, kad tai padės sukurti naują kanonadą kitoms karams. Mums nereikia galvoti kaip jie.
Pagrindinė gimstamumo mažėjimo Latvijoje priežastis yra proziška: pinigai. Jaunos šeimos nėra tikros, kad galės sumokėti paskolą ir komunalines paslaugas.
Ar rytoj bus darbas? Ar atlyginimas bus geras?
Vaiko gimimas reiškia, kad vienas iš tėvų – dažniausiai motina – kurį laiką nedirbs. Bet ką tuo metu daro valstybė ir savivalda?
Vienkartinė pašalpa už vaiko gimimą Rygoje yra 150 eurų. Ją moka Rygos socialinė tarnyba.
Už tai galima nusipirkti 10 pakuočių vystyklų. Bet už šiuos pinigus neįmanoma nusipirkti normalaus, šiuolaikiško vežimėlio – jis kainuoja mažiausiai 600 eurų. O vaikui dar reikia lovelės, maisto, drabužių, gydytojo ir pasakos prieš miegą.
Norisi sušukti: tegul Rygos taryba geriau tą pusę milijono eurų, skirtų vaikų pašalpoms, įkiša sau kur nors kartu su „stulpeliais“ arba suvalgo prie pusryčių ant sumuštinių. 150 eurų esant dabartinėms algoms, kainoms ir infliacijai – beveik niekas, tik veltui išleistos administracinės išlaidos.
Gražūs pažadai savivaldos rinkimuose
Latvijos valdančiosios ir opozicinės partijos supranta, kad demografija yra problema, bet nieko nedaro arba daro labai mažai. Nacionalinė sąjunga istoriškai daugiausia kalba apie demografiją ir netgi kažką padarė šia linkme, bet dabar ji yra opozicijoje ir nieko nesprendžia.
Prieš savivaldybių rinkimus sunku rasti partiją, kuri bent netiesiogiai neminėtų vaikų, moksleivių, o tai reiškia – ir demografijos. Dauguma partijų nenurodo konkrečių skaičių, bet kai kurios vis dėlto tai daro.
500 eurų pašalpą už naujagimį žada „Objedinena lista“, „Latvija pirmā vietā“ – 2000 eurų, partija ‚Stabilitāte‘ – 1500 eurų.
Dosniausias pažadas – „Saskaņa“: 10 000 eurų. 2024 m. Rygoje gimė 3959 vaikai. Darant prielaidą, kad ateityje jų bus maždaug tiek pat, „Sutarties“ pažadas kainuotų 39,59 mln. eurų, „Latvija pirmyn“ – 7,92 mln. eurų.
7,92 mln. eurų – tai nėra neįvykdomas pažadas. Savivaldybė galėtų surinkti tokią sumą, pardavusi kokį nors pastatą ir atleidusi keletą pareigūnų iš kelių departamentų.
Be to, 40 milijonų nėra tokia jau didelė suma. Tiesa, tada reikėtų kažką sumažinti ir griežčiau apmokestinti gyventojus arba atsisakyti kažko kitų išmokų naudai.
Išmokėjus po 10 000 eurų, tikriausiai atsirastų šalutinis poveikis: dalis socialiai neatsakingų rygiečių suprastų, kad gimdyti yra pelningas verslas, ir virstų vaikų gamybos mašinomis. Tačiau šį neigiamą poveikį būtų galima ištverti, jei pašalpa prisidėtų prie tikrai pastebimo gyventojų skaičiaus atsigavimo.
Pašalpą už naujagimį taip pat moka valstybė. Kartu su savivaldybės pinigais už vežimėlį jau pakaktų. Latvijoje pašalpa net didesnė nei Estijoje ir Lietuvoje – 421,17 eurų. Lietuvoje – 418 eurų, Estijoje – 320 eurų.
Yra dar pašalpa vaiko priežiūrai, motinos ir tėvo pašalpos, pašalpos neįgaliems vaikams ir kitos valstybės išmokos. Kažkaip galima išgyventi – jei per daug neišleidžiama, badu nemirsi.
O kaip kitose šalyse?
Sunku lyginti su turtingomis šalimis. Ten pašalpos priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, nuo atlyginimo, kurį mama gaudavo iki nėštumo.
Latvijai yra ko siekti...
Jungtinėje Karalystėje privalomoji motinystės pašalpa (Statutory Maternity Pay, SMP) mokama iki 39 savaičių.
Pirmąsias šešias savaites moteris gauna 90 % savo vidutinio savaitinio darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius).
Vėliau – 187,18 svarų sterlingų per savaitę arba 90 % vidutinio savaitinio darbo užmokesčio per kitas 33 savaites. SMP mokama kaip darbo užmokestis – kas mėnesį arba kas savaitę.
Šaltinis: press.lv

Rašyti komentarą