"Praradome viską, kas užtikrino mūsų pasiekimus". "Roskosmos" konstatavo pirmosios per pusę amžiaus misijos į Mėnulį fiasko

Šeštadienį paaiškėjo, kad, pasiekusi Žemės palydovą, stotis nesugebėjo patekti į nusileidimo orbitą: paaiškėjo, kad variklių jai suteiktas impulsas buvo neapskaičiuotas.

"Roskosmos" pranešė apie "nenormalią situaciją", o specialistai skubiai bandė rasti sprendimą.

Tačiau susisiekti su aparatu ir atkurti jo valdomumą nepavyko.

"Luna-25" tapo ilgiausia kurta konstrukcija" Rusijos kosmose: iš pradžių jos skrydis buvo planuojamas 2014 m.

Paleidimas buvo atidėtas tiek daug kartų, kad pavargę laukti švedai dar prieš karą paliko projektą: savo prietaisus jie patalpino kinų mėnuleigyje "Nefritinis kiškis", kuris sėkmingai nusileido 2019 m.

Po virtinės nesėkmingų tarpplanetinių misijų mokslininkai labai bijojo vėl patirti nesėkmę.

"Pirmoji rusų ekspedicija į Mėnulio pietinį ašigalį turėtų būti sėkminga", - anksčiau aiškino Rusijos mokslų akademijos Kosmoso tyrimų instituto (IKI) Branduolinės planetologijos skyriaus vadovas Igoris Mitrofanovas.

1976 m. Sovietų Sąjunga paleido ankstesnį Mėnulio palydovą "Luna-24".

Paskutinė ir didžiausia Rusijos tarpplanetinės kosmonautikos sėkmė įvyko aštuntojo dešimtmečio viduryje, kai "Vega-1" ir "Vega-2" paleido zondus į Veneros paviršių, ko nei anksčiau, nei vėliau nepavyko padaryti jokiai kitai kosminei valstybei.

Bandymai pasiųsti aparatus į Marsą 1988 m., 1996 m. ir 2011 m. nepavyko.

Pralaimėjusi Marso lenktynes, Rusija, atrodo, iškrenta ir iš Mėnuleigių lenktynių, pralaimėdama ne tik Kinijai, bet ir Indijai - šalims, kurios anksčiau buvo laikomos "jaunesnėmis" partnerėmis.

"Mes neišmokome, kaip nusileisti Mėnulyje", - 2021 m. apgailestavo akademikas Michailas Marovas, dalyvavęs keliose sovietų tarpplanetinėse misijose, įskaitant Mėnulio grunto pristatymą į Žemę. - Aštuntajame dešimtmetyje tai darėme ne kartą, o dabar praradome viską, kas užtikrino mūsų pasiekimus."

Rugpjūčio 20 d. 90-metis Marovas paragino aptarti priežastis, dėl kurių įvyko tai, kas nutiko su "Luna-25", jokiu būdu jų nenutylint.

"Man tai, ko gero, buvo paskutinė viltis sulaukti mūsų Mėnulio programos atgimimo", - sakė mokslininkas.

Po nesėkmingos misijos Marovas buvo paguldytas į ligoninę.

Kosmonautikos istorikas Aleksandras Železniakovas pritaria legendiniam mokslininkui, sovietų tarpplanetinių misijų moksliniam vadovui.

 "Per 47 metus, praėjusius nuo ankstesnės (Mėnulio) stoties paleidimo, daug kas pasikeitė.

Mokslas pažengė į priekį, technologijos pažengė į priekį ir, deja, per tuos metus mes šiek tiek praradome savo kompetenciją", - sakė jis RBC.

Anot V. Železniakovo, dabar turime sušvelninti savo ambicijas ir suprasti, kad visko teks mokytis iš naujo. 

Raketa "Sojuz-2.1b", gabenanti stotį "Luna-25", rugpjūčio 11 d. buvo paleista iš Vostočnyj kosmodromo Amūro srityje.

Luna-25 turėjo nusileisti rugpjūčio 21 d. netoli Mėnulio Pietų ašigalio, netoli Boguslavskio kraterio.

Jai pavyko perduoti Mėnulio vaizdus.

Problemos su stotimi prasidėjo dar prieš jai bandant pereiti į prieš nusileidimą skirtą orbitą, "RIA Novosti" sakė Rusijos mokslų akademijos Kosmoso tyrimų instituto vyriausiasis tyrėjas Natanas Eismontas.

Specialistai aptarė galimybę atidėti nusileidimą ir, pasak N. Eismonto, būtent taip ir reikėjo padaryti.

THE MOSCOW TIMES