Rastas šuns skeletas ir kaulinis durklas: gali būti susiję su paslaptingu senoviniu ritualu

Šis unikalus šuns palaidojimas buvo aptiktas vykdant geležinkelio statybos darbus Gerstabergo kaime, esančiame apie 35 kilometrus į pietvakarius nuo Stokholmo.

Švedijos grupės „Arkeologerna“ ekspertai apie radinį paskelbė pirmadienį (gruodžio 15 d.) – savo pareiškime ir tinklaraščio įraše.

Prieš penkis tūkstančius metų šis pelkėtas raistas buvo skaidrus ežeras, kuriame akmens amžiaus žmonės žvejodavo. Ežero dugne buvo rasti mediniai poliai ir senovinio prieplaukos fragmentai, taip pat iš vytelių supinta struktūra ir pintas žvejybos krepšys.

Tačiau šuns skeletas ir šalia rastas durklas nustebino archeologus.

„Rasti nesugadintą šuns skeletą iš šio laikotarpio yra labai neįprasta, o tai, kad jis buvo palaidotas kartu su kauliniu durklu, yra beveik unikalus atvejis“, – teigė „Arkeologerna“ projekto vadovas Linusas Hagbergas.

Nors tiksli šuns veislė dar nėra žinoma, tai buvo didelis ir galingas 3–6 metų amžiaus patinas, kurio ūgis buvo apie 52 centimetrai. Šuo buvo įdėtas į odinį maišą, kuris buvo prislėgtas akmenimis, kad nugrimztų į maždaug 1,5 metro gylį.

„Žinoma, kad šiuo laikotarpiu šunys buvo naudojami ritualiniuose veiksmuose“, – sako L. Hagbergas.

Archeologai šalia šuns skeleto rado gerai išsilaikiusį 25 cm ilgio durklą, pagamintą iš elnio (arba raudonojo elnio) kaulo. Remiantis „Arkeologerna“ tinklaraščio įrašu, „tokio tipo durklai turėtų būti laikomi simbolinę reikšmę turinčiais daiktais“, o kiti panašūs pavyzdžiai buvo rasti drėgnose ir pelkėtose vietovėse akmens amžiaus Švedijoje.

Šuo ir durklas, atrodo, buvo palaidoti ežere tuo pačiu metu – o tai rodo, kad senovės žvejai, gyvenę šioje vietovėje prieš 5000 metų, juos palaidojo per tam tikrą ritualą, teigiama tinklaraščio įraše.

L. Hagbergas teigia, kad bus atlikti papildomi tyrimai, įskaitant datavimą radioaktyviąja anglimi ir DNR analizę, siekiant patvirtinti radinių senumą ir sužinoti daugiau apie šunį ir jo savininkus.

„Pavyzdžiui, galime sužinoti, kada šuo gyveno, kiek jam buvo metų ir ką jis valgė, – aiškina L. Hagbergas. – Šuns gyvenimo istorija savo ruožtu gali mums daugiau papasakoti apie tai, kaip gyveno ir maitinosi šuns savininkai.“

Parengta pagal „Live Science“.