Edas Butvilas arti dar vieno istorinio titulo: Paryžiuje žais finale

Klaipėdietis Edas Butvilas toliau perrašinėja Lietuvos teniso istoriją, sėkmingai žygiuojantis prestižiniuose teniso turnyruose. Mūsų teniso perliukas  atsidūrė per žingsnį nuo antrojo jaunių „Didžiojo kirčio“ titulo savo karjeroje.

Šįkart 17-metis klaipėdietis Paryžiuje vykstančiame „Roland Garros“ jaunių dvejetų turnyro pusfinalyje poroje su čeku Mili Poljičaku rezultatu 6:4, 3:6, 10:8 nugalėjo amerikiečio Nicholo Godsicko ir portugalo Henrique Rocha porą.

Edo Butvilo finalo varžovai paaiškės po vėliau prasidėsiančio antrojo pusfinalio.

Finalas vyks šeštadienį – 14 val. Lietuvos laiku.

Jau ne kartą rašėme, kad E. Butvilas nuskambėjo per visą pasaulį, kai 2021 metais kartu su Ispanijos tenisininku Alejandro Manzanera Pertusa triumfavo Vimbldono aštuoniolikmečių dvejetų varžybose.

Kelias iki titulų – per bemieges naktis

Dešimtys tūkstančių automobiliu įveiktų kilometrų, bemiegės naktys, praleistos ant automobilio sėdynės, kasdien po maždaug 6 valandas liejamas prakaitas treniruotėse, nuo kurių kas dvi-tris savaites dėl padų susidėvėjimo reikia keisti sportinę avalynę... Tokia realybe gyvena Klaipėdos teniso perliuku vadinamas 17-metis E. Butvilas.

Iš šalies atrodo viskas gražu: skambios ir istorinės Lietuvai pergalės Vimbldono jaunių turnyre, neoficialiame pasaulio teniso čempionate „Orange Bowl“ Amerikoje, triumfas ir džiaugsmas įvairių šalių turnyruose... Tačiau ar kuris iš mūsų susimąstėme, kokius dėl to šiam jaunam klaipėdiečiui tenka įveikti karžygiškus sunkumus?

„Aš dabar labai daug dirbu, o dauguma mano bendraamžių ilsisi, pramogauja, bet tikiu, kad ateis tokia diena, kai man nebereikės tiek dirbti, gyventi tokiu intensyviu ritmu ir aš už visą tą laiką atsigriebsiu - galėsiu poilsiauti, ramiai gyventi, o mano bendraamžiai iki gyvenimo galo sunkiai dirbs.

Mano mama sako: „Tu dabar padirbėk, pakentėk, o vėliau turėsi vardą, savo gyvenimą, galėsi didžiuotis tuo, ką padarei.“ Mama ir tėtis nuolat mane įkvepia ir skatina judėti į priekį“, - „Vakarų ekspresui“ sakė E. Butvilas.

Siūlo studijuoti Harvarde

Edas per dieną dažniausiai treniruojasi po 2 kartus, treniruotės trunka apie 4 valandas, ir plius dar pusantros valandos fizinio pasirengimo treniruotė. Taip pat atlieka įvairias ištvermės treniruotes lauke.

Edas Butvilas po skambių pergalių jau sulaukė užsienio šalių teniso agentų vilionių. Be to, gavo kvietimą studijuoti ir prestižiniame Harvardo universitete.

„Kol kas jokių sprendimų dar nesu priėmęs“, - sakė Klaipėdos teniso perliukas.

Jis pripažino, kad įspūdingiausia jo iškovota pergalė - Vimbldono jaunių turnyro nugalėtojų dvejetų varžybų trofėjus.

„Juk tapau pirmuoju lietuviu, kuriam pavyko laimėti Vimbldono jaunių dvejetų turnyro nugalėtojo titulą. Nerealus jausmas patekti į Lietuvos istoriją ir pergalėmis garsinti mūsų šalies vardą“, - „Vakarų ekspresui“ akcentavo jis.

Jis teigė, kad panašios pergalės labai motyvuoja ir įkvepia.

„Po tokių pergalių supranti, kad daugybę metų lietas prakaitas ir sunkios treniruotės atperka visą tą vargą. Interviu iš manęs ėmė ir užsienio šalių, ir Lietuvos žurnalistai. Sulaukiau nemažai dėmesio. Po tokių dalykų supranti, kad tai ne šiaip pergalė, o istorinė visos Lietuvos pergalė“, - sakė E. Butvilas.

Edo mama – kelionių į varžybas palydovė

Archyvų nuotr.

Dana Butvilienė (Edo mama): „Aš pati su Edu nuo mažų dienų vykstu į įvairius turnyrus automobiliu. Oj, kiek mes kartu esame apkeliavę Europos šalių...

Per mėnesį anksčiau po tris savaites praleisdavome įvairiuose turnyruose ir aš visada su Edu kartu. Esame sukorę dešimtis tūkstančių kilometrų. Net po tris navigacines sistemas įsijungdavome, kad nepasiklystume.

Buvo ir tokių akimirkų, kai teko miegoti automobilyje. Aš Edui būdavau ir virėja, ir skalbėja, ir masažuotoja, ir psichologė, ir trenerė, ir gydytoja, kas tik nori...

Yra buvę ir taip, kad Edas sužaidžia viename turnyre ir net nemiegoję tuoj pat sėdame į automobilį ir vykstame už pusantro tūkstančio kilometrų į kitą turnyrą.

Edas yra žaidęs turnyre po 15 automobilyje praleistų valandų, beveik nemiegojęs, ir sugebėjo laimėti.

Įsivaizduokite: turime ne tik patys nuvykti į turnyrus, dar susirasti viešbutį, apsigyventi, maitintis, tai irgi kainuoja. Per daugelį metų, jei paskaičiuotume, susidaro didžiulės sumos. Juk su Edu po turnyrus važinėti pradėjome, kai jam sukako vos šešeri metukai. Kaip aš sakau: „Antras mūsų namas.“ Bet po tokių pasiekimų supranti, kad einame teisinga linkme.

Pamenu, kartą išsinuomojome butą Norvegijoje, tačiau nežinojome, kad jis - ant didžiulio kalno. Važiuoju į kalną, o priešais - kitas automobilis.

Aš verkiu ir prašau, kad jis važiuotų atgal, o aš į kalną. Ir taip visą savaitę kiekvieną dieną. Įsivaizduokite, dar buvau pasiėmusi kitus du vaikus, tad atsakomybė - didžiulė. Visko esu mačiusi ir patyrusi: ir streso, ir ašarų... Tai yra juodas darbas...“

Archyvų nuotr.

Archyvų nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder