Klaipėdoje kyla karšto vandens tiekimo karas

Jei tvarka keistųsi, dalį dabar patiriamų nuostolių „Klaipėdos vanduo“ perkeltų ant sąžiningų gyventojų, o dalis galėtų atitekti AB „Klaipėdos energijai“. Pastaroji tokios „dovanos“ kratosi, nes tuomet jau jiems reikėtų ieškoti būdų, kaip suvaldyti vandens apskaitą ir patikrą, kad išvengtų nuostolių.

„Klaipėdos vanduo“ skaičiuoja, kad būdama karšto vandens tiekėja Klaipėdoje per metus patiria po kelis šimtus tūkstančių eurų nuostolių.

„Esame socialiai atsakinga įmonė, kuri iki šiol patirtus vandens nuostolius nurašydavo iš pelno, tačiau patirtų nuostolių neperkeldami ant gyventojų pečių“,- sakė „Klaipėdos vandens“ komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė.

Pagal dabar galiojančią tvarką beveik visuose (99,5 procento) Klaipėdos daugiabučiuose gyventojai už karštam vandeniui paruošti naudojamą šaltą vandenį atsiskaito AB „Klaipėdos vanduo“, o už šilumos energiją, sunaudojamą vandeniui pašildyti, - AB „Klaipėdos energija“.

Vagia vandenį

Ne paslaptis, kad gyventojai ne visada teisingai ir sąžiningai deklaruoja vandens skaitiklių parodymus, taip pat nuo senų laikų liaudyje gyvuoja metodai, kaip naudotis tiekiamu vandeniu ir už tai nemokėti.

Tai ir vandens leidimas plona srove, kad skaitiklis nesisuktų, ir bandymai įvairiomis mechaninėmis priemonėmis paveikti apskaitos prietaisus ar net įsirengti paslėptus vandens tiekimo vamzdynus apeinant apskaitą.

Visos šios vagystės ir netiksli apskaita sąlygoja tai, kad yra skirtumas tarp faktiškai patiekto ir sunaudoto vandens kiekių. Dažnu atveju klaipėdiečiai sunaudoja daugiau nei deklaruoja.

Klaipėdoje šį susidariusį skirtumą (nuostolį) sau turi prisiimti ir iki šiol prisiima „Klaipėdos vanduo“.

Todėl įmonė prašo tinkamai pasirinkti karšto vandens tiekėją, kuris mokėtų už patiektą vandenį ne pagal butuose įrengtų vandens apskaitos prietaisų parodymus, o pagal namo prietaiso, įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, parodymus. Taip, kaip reikalauja LR įstatymai.

Energetikai nuostolių nepatiria

„Klaipėdos energija“ karšto vandens tiekimo grandinėje nuostolių nepatiria, nes jie savo patiektą šilumą apskaito būtent pagal įvadinį namo skaitiklį.

Jo užfiksuoti rodmenys pagal 9 galimas taikyti metodikas, kurias pasirenka namo administratorius, paskirstomi tarp vandens pašildymo, šilumos cirkuliacijos mokesčio („gyvatuko“ mokestis) ir patalpų šildymo (šildymo sezono metu).

Todėl Klaipėdoje yra tokia sistema, kad kiekvienas namas už vieną kubinį metrą karšto vandens moka skirtingai, priklausomai nuo pasirinktos skaičiavimo metodikos ir name „pavagiamo“ (netiksliai apskaitomo) vandens kiekio.

Tačiau sistema nėra visiškai teisinga, nes gyventojai gyvena skirtingo ploto butuose ir naudoja skirtingą kiekį karšto vandens.

Todėl tikėtina, kad daugiabučiai, kuriuose pritaikius atitinkamą skaičiavimo metodiką gaunama žemesnė karšto vandens kaina, permoka už šildymą ir atvirkščiai - kur brangus vanduo, santykinai mažiau mokama už šildymą ir „gyvatuką“.

„Klaipėdos energija“ tikina, kad dabar galiojanti tvarka užtikrina mažesnę karšto vandens kainą, nei būtų tuo atveju, jei karšo vandens tiekėjas būtų tiesiogiai „Klaipėdos energija“.

Rado būdą

„Klaipėdos vanduo“ mano, kad rado būdą, ir planuoja iš esmės pakeisti susiklosčiusią karšto vandens tiekimo sistemą Klaipėdoje.

Bendrovė laikosi pozicijos, kad iki šiol Klaipėdos mieste karštas vanduo daugiabučių gyventojams tiekiamas be sutarčių, todėl namo administratoriams dar rugpjūčio viduryje buvo nusiųstas raginimas pasirašyti sutartis dėl šalto vandens tiekimo.

„Klaipėdos vandens“ komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad įmonė laikosi pozicijos, jog daugiabučių administratoriai ar bendrijos nėra iki galo įvykdę Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse numatytų veiksmų ir nėra pasirašę sutarties su „Klaipėdos vandeniu“ dėl vandens tiekimo karštam vandeniui ruošti.

To nepadarius laikoma, kad priimtas sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu įgyvendintas netinkamai.

Anot G. Butkienės, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta - kai geriamasis vanduo tiekiamas karštam vandeniui ruošti daugiabučio namo karšto vandens ruošimo įrenginiuose, geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta yra geriamojo vandens apskaitos prietaisas, įrengtas pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius.

Todėl geriamojo vandens tiekėjui sąskaitos už vandenį karštam vandeniui ruošti turi būti apmokamos pagal prietaisų, įrengtų prieš vandens pašildymo įrenginius, rodmenis, o ne pagal vartotojų butuose įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis.

Siūlo nereaguoti

AB „Klaipėdos energija“ administracija pirmadienį išplatino pranešimą, kuriame siūloma nekreipti dėmesio į „Klaipėdos vandens“ iniciatyvas.

„Klaipėdos energija“ akcentuoja, kad pastaruoju metu sulaukia gausybės daugiabučių namų bendrijų, administratorių ir gyventojų klausimų apie Klaipėdos mieste esą keičiamą karšto vandens tiekėją.

Tačiau bendrovė rekomenduoja nereaguoti į šiuos reikalavimus keisti karšto vandens apsirūpinimo būdą, nes kelis dešimtmečius Klaipėdos mieste galiojanti karšto vandens tiekimo sistema ir jos apskaita yra teisėta, nieko keisti nebūtina.

Tiekėjas keisis automatiškai?

Tačiau „Klaipėdos vanduo“ laikosi pozicijos, kad daugiabučių namų savininkų bendrijoms arba administratoriams nesudarius atitinkamų sutarčių su AB „Klaipėdos vanduo“, karšto vandens tiekėju automatiškai taps „Klaipėdos energija“.

G. Butkienė sako, kad nuo 2014 metų spalio galioja teismo suformuota praktika, jog vartotojams tinkamai neįgyvendinus pasirinkimo apsirūpinti karštu vandeniu būdo, karšto vandens tiekėjas yra šilumos įmonė.

Tačiau „Klaipėdos energijos“ atstovas Arūnas Liubinavičius tikina, kad įmonė tikrai neplanuoja išrašinėti sąskaitų vartotojams, su kuriais nėra pasirašiusi sutarčių dėl karšto vandens tiekimo.

„Situacija krypsta ta linkme, kad padėtį gali tekti aiškintis teisme“, - mano A. Liubinavičius.

Administratoriai nežinioje

DNSB „Vakarai“ pirmininkas Gražvydas Kasmauskis, sako kad kaip tik šiuo metu nagrinėja iš „Klaipėdos vandens“ gautą informaciją.

„Siūlomi du variantai, surašyti civilinio kodekso straipsniai, sėdžiu, nagrinėju“, - „Vakarų ekspresui“ sakė G. Kasmauskis. Jis teigia, kad bendrauja su kitais pirmininkais, visi nesupranta, kas vyksta.

„Savivaldybė galėtų visus sukviesti į vieną salę, paaiškinti“, - mano G. Kasmauskis. Tačiau jis jau dabar mato vieną grėsmę, nes jei reikėtų keisti tvarką, pasirašyti naujas sutartis, tuomet reikėtų daugumos gyventojų pritarimo.

„Reiktų šaukti gyventojų susirinkimus, pandemijos sąlygomis neįsivaizduoju, kaip tai reikėtų įgyvendinti“, - svarsto keliolika daugiabučių pietinėje Klaipėdos dalyje administruojantis G. Kasmauskis.

Situaciją stebi ir daugiabučius namus administruojanti bendrovė „Mano būstas“, tačiau kol vyksta diskusijos ir nėra aiškumo, bendrovė situacijos nekomentuoja.

Bandys nekeisti tvarkos

„Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis “Vakarų ekspresui„ sakė, kad, pirminiais duomenimis, tiek dabar galiojanti atsiskaitymo tvarka, tiek siūlomi “Klaipėdos vandens" variantai yra teisėti ir galimi.

„Yra daug dedamųjų: ir vandens vagystės, ir apskaitos prietaisų priežiūra, ir aptarnavimo kaštai, reikia sėsti, kalbėtis, žiūrėti, išklausyti visų pusių argumentus“, - skubotų išvadų nedaro G. Neniškis. Anot jo, reikia ieškoti sprendimo, kuris tenkintų visas puses.

„Tikslas yra pagal galimybes pasiekti, kad šiuo metu galiojanti tvarka nesikeistų, nes ji jau taikoma daug metų ir visi yra pripratę“, - sako G. Neniškis.

Savivaldybė kaip tik šią savaitę inicijuoja darbinius pasitarimus šiuo klausimu. Ši problema įtraukta ir į Miesto ūkio komiteto darbovietę.

Kad teisėta yra tiek dabar Klaipėdoje galiojanti tvarka, tiek siūlomas „Klaipėdos vandens“ variantas, mano ir Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys.

„Vakarų ekspreso“ kalbintų pašnekovų žiniomis, Kaune yra mišri karšto vandens tiekimo sistema, kai šią paslaugą teikia tiek šilumos, tiek vandens tiekėjai. Vilniuje susiklostė tokia situacija, kad karštą vandenį daugiabučių gyventojams parduoda šilumos tiekėjas.

Vienas šeimininkas

Įdomu tai, kad nesutarimai dėl karšto vandens tiekimo tarp dviejų Savivaldybės valdomų įmonių „Klaipėdos vanduo“ ir „Klaipėdos energija“ prasidėjo prieš beveik du dešimtmečius.

Kalbama, kad dėl šių nesutarimų dar 2002-2003 metais vyko aršus ginčas, tąkart savo postą paliko tuometinis „Klaipėdos vandens“ vadovas Jurgis Nausėda.

„Tikslaus laiko ir pavardžių neminėsiu, bet tikrai buvo tokia situacija, kai pasikviečiau „Klaipėdos energijos“ ir „Klaipėdos vandens“ vadovus ir pasakiau, kad jei nesusitaria, tai tegul eina į teismą ir išsiaiškina, tačiau kas pralaimės, turės palikti vadovo postą“, - prisimena seną istoriją tuomet miesto meru buvęs Rimantas Taraškevičius.

Jis mano, kad įmonės, kurios turi bendrą šeimininką, miestą, tiesiog privalo rasti priimtiną sprendimą.

Tačiau nors diskusijos Savivaldybėje dėl šios problemos dar tik prasideda, „Klaipėdos vanduo“ jau sudarė grafiką daugiabučių administratoriams, iki kada konkrečios bendrijos ar administratoriai turi atlikti sutarčių pasirašymo procedūras.

Grafikas skelbiamas įmonės puslapyje. Pirmieji namų administratoriai tai buvo paraginti padaryti jau rugsėjo 1 d., o paskutinieji - iki metų pabaigos.

Nors kažkada uostamiestyje nugalėjo „Klaipėdos energijos“ argumentai, tačiau šiandien atrodo, kad tiek „Klaipėdos vanduo“, tiek „Klaipėdos energija“ jaučia, kad teisybė yra jų pusėse.

Kiekviena net mojuoja sau palankiais teismo sprendimais. Miesto valdžios tikslas šiame nesutarime pasiekti, kad kuo mažiau nukentėtų vartotojai - Klaipėdos gyventojai.