Kokias permainas į pinigines atneš 2025-ieji?

Šiuo metu jau žinomi tikslūs skaičiai, kurie daro įtaką itin didelei daliai Lietuvos gyventojų ir gali lemti žmonių elgseną planuojant savo pajamas ir išlaidas. „Vakarų ekspresas“ primena šiuos svarbiausius pokyčius ir aiškinasi, kaip jie paveiks gyventojų kasdienybę.

Numatomas augimas

Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad žinant tikslius duomenis, tokius kaip minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) augimas, galima gana taikliai prognozuoti tam tikrus ekonominius rodiklius, pavyzdžiui, darbo užmokesčio didėjimo tempą.

© NUSITEIKIMAS. Ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad į ateitį galima žvelgti optimistiškai. Asmeninio archyvo nuotr.

„Tokį modelį galima susikonstruoti - pavyzdžiui, žinant, kiek didėja minimali alga, galima aiškiai numatyti viešojo sektoriaus atlyginimus, nustatomus pagal konkrečius koeficientus.

Įtariu, kad kai Finansų ministerija prognozuoja darbo užmokesčio augimą, ji remiasi būtent tuo, reikia įvertinti ir tai, jog privatus sektorius privalo atitinkamai didinti atlyginimus, kad išlaikytų žmones. Dar pridedami istoriniai duomenys ir išeina gana tiksli prognozė„, - “Vakarų ekspresui" sakė jis.

Ministerijos skelbiamas Ekonominės raidos scenarijus numato, kad vidutinis mėnesio darbo užmokestis šiemet, palyginti su pernai, didės 7,9 proc.(2024 metais - 10,1 proc.).

A. Bartkus mano, kad šiemet galima tikėtis maždaug 2 proc. Lietuvos ekonomikos augimo.

„Per pirmus 2024 metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023-iaisiais, Lietuvos ekonomika išaugo 2,2 procento, tai nesunkiai galima projektuoti ir panašų augimą šiais metais.

Manau, kad į ateitį galime žvelgti optimistiškai, pagrindo kažkokioms katastrofoms kol kas nėra, nebent įvyktų kažkas, ko negalima numatyti", - teigė jis.

© ĮTAKA. Padėtis Lietuvoje šiemet gali keistis ir dėl didžiausios Europos ekonomikos - Vokietijos - būklės. „Pixabay“ nuotr.

Ekonomisto manymu, padėtį Lietuvoje gali keisti didžiosios Europos Sąjungos rinkos - Vokietija ir Prancūzija, kuriose padėtis palaipsniui gerėja. A. Bartkus išskiria Vokietiją, kuri yra svarbi mūsų prekybinė partnerė. Jos ekonomikai lipant iš sąstingio gali daugėti užsakymų Lietuvoje.

„Vokietijoje nedarbas spalį siekė 3,6 procento, o toks lygis reiškia, jog šalyje yra praktiškai pilnas užimtumas, tad nerimauti, kad Europą ištiks recesija, o ekonomika smuks, nėra pagrindo.

Mums tai yra svarbu - galime turėti tam tikrų vilčių, kad mūsų eksportas augs, nes mūsų prekybos partneris artimiausiu metu išeis iš to sąstingio, o tai lems didesnį užsakymų skaičių mūsų šaliai, tie užsakymai bus pagrindas padėčiai gerėti ir Lietuvoje.

Todėl ir Lietuvos ekonomikos augimas 2025 metais galėtų būti šiek tiek aukštesnis", - teigė A. Bartkus.

Jis taip pat siūlo įvertinti vartotojų pasitikėjimo rodiklį, kuris rodo gyventojų nuotaikas ir prognozes dėl ateities.

„Mūsų ekonomiką paveikė 2021 metų pabaigoje įvykęs energetikos išteklių kainų šuolis, kurį dar labiau sustiprino karas, kai Rusija užpuolė Ukrainą. O tam, kad ekonomika atlaikytų tokį infliacinį šoką ir grįžtų į normalią raidą, reikia laiko.

Kai kainos smarkiai šokteli vienu metu į aukštumas, reikia laiko, kol ekonomika prisitaiko prie pakitusių sąlygų, kad žmonių nominalios pajamos padidėtų, taip pat svarbu, kad žmonių lūkesčiai pasikeistų. 

Jeigu žmonės laukia, kol kainos sumažės, jie jų nepirks. O kai ateina supratimas, jog kainos nemažės, žmonės vėl ima pirkti tas prekes", - komentavo A. Bartkus.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis skaičiuojamas kaip aritmetinis gyventojų atsakymų į tam tikrus klausimus balansų - skirtumo tarp teigiamų ir neigiamų vertinimų - vidurkis. 

Žmonių teiraujamasi apie per artimiausius 12 mėnesių būsiančią namų ūkio finansinę padėtį, šalies ekonominę padėtį, nedarbo lygio pokytį, tikimybę sutaupyti.

Lietuvos gyventojų tikėjimą geresne ateitimi rodantis Vartotojų pasitikėjimo rodiklis pastaruoju metu buvo aukštas.

Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, jog miestų gyventojų pasitikėjimo rodiklis pernai gruodį buvo dvigubai didesnis (6) nei kaime (3).

Lapkritį SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad 2024-ųjų spalį vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje buvo aukščiausias nuo 2007 metų.

Lietuvos banko gruodžio 19-ąją paskelbtoje Lietuvos ekonomikos raidos ir perspektyvų prognozėje nurodė, kad bendrasis vidaus produktas šiemet augs 3,1 proc. (2024 m. - 2,4 proc.), darbo užmokestis didės 8,7 proc. (2024 m. - 10,3 proc.), vidutinė metinė infliacija sieks 2,3 proc. (2024 m. - 0,8 proc.), o nedarbas - 7,1 proc. (2024 m. - 7,4 proc.).

Pajamų augimas

MMA šiemet didėja 12 proc., arba 114 eurų - iki 1038 eurų skaičiuojant iki mokesčių, arba iki 777 eurų juos atskaičius. Taigi, realiai gaunama minimali alga padidės 69 eurais. Už minimalų atlyginimą šiuo metu dirba apie 100 tūkst. šalies gyventojų.

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nesikeičia - 747 eurai. Tačiau jis bus taikomas gyventojams, gaunantiems didesnes negu 2024 metais - iki 1 038 eurų su darbo santykiais susijusias pajamas.

Taip pat 12 proc. nuo 2025-ųjų auga ir vidutinė senatvės pensija: 73 eurais iki 673 eurų. Turintiems būtinąjį stažą ji didėja 81 euru iki vidutiniškai 721 euro, o neturintiems - 42 eurais iki 422 eurų. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 628,5 tūkst. senatvės pensijos gavėjų.

Valstybinės pensijos, kurias gauna 84 tūkst. žmonių, dėl indeksavimo didės 1,75 proc.

Nuo sausio ilgėja senatvės pensijos amžius ir būtinasis stažas pensijai gauti. 2025-aisiais į pensiją galės išeiti 64 metų 10 mėnesių sulaukę vyrai ir 64 metų 8 mėnesių sulaukusios moterys. Būtinasis stažas, lemiantis pensijos dydį, augs iki 34 metų.

Vienišo asmens išmoka, mokama vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, auga maždaug keturiais eurais - iki 42,29 euro. Šią išmoką gauna apie 230 tūkst. gyventojų.

Didėjant MMA, 26,53 euro - iki 241,54 euro didėja pastovioji nedarbo išmokos dalis, ji sudarys 23,27 proc. MMA. Kintamoji dalis priklauso nuo buvusių žmogaus pajamų.

Bazinė socialinė išmoka (BSI) auga 15 eurų ir sieks 70 eurų, šalpos pensijų bazė - 51 euru iki 248 eurų, tikslinių kompensacijų bazė - 43 eurais iki 208 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis, kuris taikomas vertinant pajamas ir turtą skiriant pašalpas bei kompensacijas už šildymą - 45 eurais iki 221 euro, minimalių vartojimo poreikių dydis - keturiais eurais iki 450 eurų.

Padidinus BSI didės ir nuo jo priklausančios išmokos: vaiko pinigai - iki 122,5 euro, vienkartinė išmoka gimus vaikui - iki 770 eurų, o gausių ir nepasiturinčių šeimų ar neįgalų vaiką auginančių šeimų išmoka vaikui - iki 194,6 euro, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai - iki 450,1 euro, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai - iki 420 eurų.

Įsigalioja nauja išmokų vaikams rūšis - vaiko priežiūros kompensacinė išmoka: ji sieks 364 eurus, arba 5,2 BSI.

Globos (rūpybos) išmoka didėja iki 364-455 eurų, šios išmokos tikslinis priedas - iki 280 eurų, vienkartinė išmoka įsikurti - iki 5250 eurų, parama nepasiturinčių šeimų mokinio reikmenims - iki 140 eurų, laidojimo pašalpa - iki 560 eurų.

Akcizai didins kainas

Kai kurių itin plačiai vartojamų prekių ir paslaugų kainos šiemet keičiasi dėl centrinės valdžios priimtų sprendimų.

Pavyzdžiui, sprendimai dėl didinamų akcizų. Skaičiuojama, kad 2025 metais ši priežastis nuo Naujųjų lems tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų brangimą, prognozuojama, jog cigarečių pakelio kaina dėl to augs 26, kaitinamojo tabako - 24, o 2 mililitrų elektroninių cigarečių skysčio - 92 centais.

Puslitris alaus gali brangti apie 5, stipresnio nei 8,5 proc. vyno - 21, o stipriojo alkoholio - 69 centais.

Nuo šių metų į iškastiniam kurui taikomus akcizus įvedus anglies dioksido (CO2) dedamąją, šis mokestis benzinui augs apie 10 proc., o dyzelinui - 26,7 proc., dėl to litras benzino galėtų pabrangti maždaug 6, o dyzelinio kuro - 13 centų. Suskystintųjų automobilių dujų kainą akcizas šiemet gali padidinti maždaug 4 centais už litrą.

Jau patvirtinta, kad nuo šių metų valstybinio elektros ir dujų tiekėjo „Ignitis“ visuomeninis elektros tarifas didėja maždaug 4 proc., dėl to „standartinio“ vienos laiko zonos plano kaina didės 0,8 cento ir sieks 20,5 cento už kilovatvalandę (su PVM), dviejų laiko zonų: dieninės - 23,3 cento (0,8 cento daugiau), naktinės - 13,9 cento (0,6 cento daugiau).

Visuomeninę kainą moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, kurie per metus suvartoja iki 1 tūkst. kWh elektros - tokių šiuo metu yra apie 462 tūkstančiai.

Gamtinės dujos daugiau jų suvartojantiems buitiniams vartotojams nuo sausio brangs 17-18 proc., o mažiausiai jų deginantiems - pigs beveik 6 proc., tačiau pastarieji mokės didesnę pastoviąją dalį.

Pirmos grupės vartotojai (iki 300 kubinių metrų per metus) mokės 99 centų abonentinį mokestį (76,8 proc. daugiau) ir 99 centus už kub. metrą (5,7 proc. mažiau).

Antrajai vartotojų grupei (nuo 300 iki 20 tūkst. kubų dujų per metus) dujų kaina didėja 17 proc. iki 69 centų už kubinį metrą, o trečiajai (daugiau nei 20 tūkst. kubų) - 18,2 proc. - iki 65 centų. Šie vartotojai ir toliau mokės 3,99 euro abonentinį mokestį.

Nuo šių metų tradiciškai didėja privalomojo sveikatos draudimo mėnesio įmoka tiems, kurie ją moka savarankiškai. Ji didėja 7,5 euro iki 72 eurų.

Kai kurie pokyčiai mieste

Klaipėdos savivaldybėje pernai patvirtinti kai kurie pokyčiai, kurie įsigalioja nuo šių metų pradžios ir gali turėti reikšmės miestiečių kasdienybei.

Nuo sausio kasdien 12-14 valandomis nereikės mokėti rinkliavos už automobilių stovėjimą raudonojoje zonoje, kuri apima senamiestį bei miesto dalį nuo Danės upės iki Liepų ir Naujojo Sodo gatvių. 

Šie pakeitimai numatyti įvertinus Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos bei Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos pasiūlymus, jais norima pritraukti klaipėdiečius aktyviau lankytis senamiestyje.

Uostamiesčio viešojo transporto kainos nuo Naujųjų nesikeičia, bet permainų bus: sulig 2025-aisiais pradės veikti vadinamasis kontrolės bilietas - kontrolierių sučiupti „zuikiai“ galės įsigyti 8 eurus kainuojantį bilietą ir su juo nuvykti iki savo kelionės tikslo bei išvengti baudos.

Be to, svarstant šį siūlymą miesto Tarybai buvo pateikta viešojo transporto organizatoriaus „Klaipėdos keleivinio transporto“ 2023-2025 metų ekonominių rodiklių palyginimo lentelė. Remiantis ja, savivaldybės subsidija įstaigai kitais metais sieks 2,3 mln. eurų - 700 tūkst. eurų daugiau nei 2024-aisiais.

Rinkliavos žada nedidinti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, tačiau neatmetama galimybė, jog šios paslaugos kaina gali keistis dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatyto tarifo - taip, kaip dabar nustatomos kainos vandens ar šilumos paslaugų teikėjams.

Sausį Klaipėdoje pradėjo galioti turisto rinkliava - miesto apgyvendinimo įstaigose apsistoję svečiai privalės sumokėti po eurą už nakvynę. Taip savivaldybė planuoja šiemet surinkti 400 tūkst. eurų.

Klaipėdoje nuo šių metų didėja materialinė parama labiausiai nepasiturintiems gyventojams. Tarp svarbiausių pasikeitimų - vaikų globėjai gaus 220 eurų išmokas per mėnesį kiekvienam globotiniui (buvo 165 eurai), taip pat atsiranda vienkartinė 550 eurų parama 100 metų sulaukusiems klaipėdiečiams. 2024-ųjų spalio duomenimis, uostamiestyje gyveno penki žmonės, pretenduojantys į naują paramą.

Kitos permainos

Nuo sausio 1-osios naujoms ilgalaikio draudimo ir trečios pakopos pensijų sutartims nebegalios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Iki sausio sudarytoms sutartims iki 300 eurų per metus susigrąžinti leidžianti lengvata galios dar 10 metų - iki 2035-ųjų.

Pagrindinės mokėjimų banko sąskaitos paslaugų krepšelio kaina mažėja trečdaliu - iki 1 euro, nepasiturintiems bus taikoma 50 proc. nuolaida. Turint šį krepšelį bus galima išsiimti 800 eurų grynųjų pinigų, atlikti 15 mokėjimo pervedimų.

Nuo šių metų rimtos permainos laukia tų, kurie naudojasi išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis. Nuo sausio bus privaloma ją užregistruoti ir patvirtinti pirkėjo tapatybę. 

Registruoti bus galima keliais būdais: internetu, per elektroninę bankininkystę, „Smart-ID“ arba „Mobile ID“. Senų kortelių registruoti nereikės, tačiau jei kortelė bus pirkta 2024-aisiais, bet įdėta ir aktyvuota 2025 metais, ją teks registruoti.