Natūralūs Klaipėdos verslo klasteriai, arba Padedanti konkurencija
(2)Vienoje Herkaus Manto gatvės atkarpoje net neregys turi didžiulį šansą pirmuoju bandymu pataikyti į optikos paslaugų salono duris, Liepų gatvėje skirtingi verslai siūlo viską, ko reikia namų interjero atnaujinimui, o vienas Taikos prospekto ruožas - tikras dėvėtų drabužių prekybos centras.
Kai kur apstu statybinių medžiagų parduotuvių, yra atkarpų, kur kone kas antros durys veda į teisinių paslaugų įmones.
Įdomu, kokia logika verslus atveda į tam tikras miesto vietas?
Panašūs traukia
Urbanistas, Statybos sektoriaus vystymo agentūros Urbanistikos padalinio vadovas Mindaugas Pakalnis sako, kad jam su kolegomis anksčiau yra tekę tyrinėti, kodėl tam tikri verslai koncentruojasi konkrečiose miestų teritorijose.
"Esame šiek tiek tyrinėję, bet tik iš bendros praktikos, norint tiksliau atsakyti, reikia konkrečią vietą analizuoti.
Bet taip greičiausiai susiklosto dėl kelių priežasčių - įprastai tai yra koks nors mazgas, urbanistinė struktūra, vieša erdvė, patogi vieta ir labai dažnai būna, kad atėjęs koks nors vienas verslas pritraukia kitus verslus būti šalia, taip išeina sinergija - visi iš to laimi", - kalbėjo M. Pakalnis.
Jis tokį verslų kūrimąsi greta vadina natūralia klasterizacija ir fenomenu.
„Tai natūrali paslaugų klasterizacija, tas fenomenas ne kartą pastebėtas. Fenomenas - todėl, kad viskas vyksta priešingai, nei turi būti - juk, pagal logiką, atrodo, kad verslininkai turėtų ieškoti išskirtinių vietų, klientų, o išeina atvirkščiai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė M. Pakalnis.
Šią jo teoriją galėtų iliustruoti Liepų gatvės atkarpoje įsikūrusių verslų, orientuotų į namų interjerą atnaujinti siekiančius žmones, koncentracija.
Pavyzdžiui, interjero detalių ir kitų prekių parduotuvės bei paslaugų salono „Marten studio&shop“ vadovė Renata Narbutė sako, kad panašių verslų kaimynystė netrukdo. Atvirkščiai - būtent dėl jos ir nutarta čia įsikurti.
"Mes konkurentais jų nevadiname, nes užsiimame ne tik prekybine veikla - kartu esame ir interjero projektuotojai ir mums velniškai patogu, kai greta įsikūrę visi mūsų tiekėjai, įvairių medžiagų pardavėjai, plytelių salonai - bent trys, grindų salonai - gal keturi ar penki.
Tiesiog baisiai gera lokacija, mes vadiname Liepų gatvę interjero apdailos medžiagų galerija.
Ir mūsų parduotuvė dėl to šioje vietoje atsirado, daug metų čia jau dirbame, džiaugiamės būdami Liepų gatvėje“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo R. Narbutė.
Pakeitė taktiką
Optikos prekių ir paslaugų salonų tinklą „Vizija Optika“ valdančios Mažeikių bendrovės „Beržūna“ vadovas Jonas Glodenis sako, kad sprendimą kurtis Herkaus Manto gatvėje Klaipėdoje, tarp kitų tokių verslų atstovų, lėmė sąmoningas sprendimas siekiant kurti pridėtinę vertę klientui.
"Iš pradžių mes kurdavomės kuo toliau nuo konkurentų, tuo metu taip atrodė geriau - kad konkurentų nebūtų šalia.
O dabar kuriamės arčiau jų. Dėl to, kad žmogus galėtų apsispręsti, kad viskas būtų čia pat, jam nereikėtų vargti - kai salonai yra šalia, jis gali pasivaikščioti, palyginti kainas, paslaugas. Dėl to mums dabartinė vieta pasirodė nebloga. Tai buvo sąmoningas sprendimas, žinant, kad aplink veikia daug konkurentų", - kalbėjo J. Glodenis.
Jo vadovaujamos įmonės salonas šioje uostamiesčio vietoje įkurtas maždaug prieš 20 metų. Pasak J. Glodenio, tokia tinklo taktika taikoma visoje Lietuvoje.
„Ne tik Klaipėdoje taip elgiamės, ir kitur tas pats“, - sakė jis.
R. Narbutė pritaria, kad klientas dėl tokios koncentracijos laimi, nes tam tikroje miesto vietoje vienu ypu gali išsirinkti geriausią sprendimą.
„Manau, kad visi kartu būdami šioje vietoje mes vieni kitiems padedame, o atvykęs klientas jei ne pas vieną, tai pas kitą kažką suras. Klientas čia važiuoja tikslingai, nes žino, kad šioje Klaipėdos dalyje ras pasirinkimą.
O kažkas ir savo klientą atsiunčia, todėl tai labiau bendradarbiavimas, o ne konkurencija. Gal šiai vietai apibūdinti ir tinka žodis „klasteris“, netiesioginis toks“, - teigė interjero prekių ir paslaugų salono vadovė R. Narbutė.
Kad iš natūraliai susiformavusių klasterių laimi ne tik verslas, bet ir klientas, sutinka ir urbanistas M. Pakalnis.
"Kai vienas turi dažus, antras - jungiklius, o trečias - varžtus, tai visi kartu sukuria vietą, kurioje vienu metu gali apsipirkti remontuoti būstą norintis žmogus.
Dėl to ir prekybos centruose verslai telkiasi, į juos žmonės ateina tik dėl to, kad yra klasteris ir visi iš to gauna naudą", - sakė jis.
Laikas - geriausias teisėjas
„Vizija Optika“ vadovas J. Glodenis sako, jog verslų taktiką kurtis greta konkurentų atspindi ir padėtis prekybos centruose. Jo vertinimu, laikas geriausiai parodo - gera ar bloga vieta pasirinkta.
„Žiūrėkite - ir prekybos centruose po kelis salonus vienas prie kito. Nežinau, ar tai gerai, ar blogai. Versle dažnai laikas parodo, ar buvo priimti geri sprendimai“, - sako verslininkas.
M. Pakalnio teigimu, verslai migruoja, o istoriniai pavyzdžiai rodo, kad konkurentų kaimynystė ne visada efektyvi.
„Matėme, kad kartais darosi natūralūs prekybos centrai - vienu metu ir Kauno Laisvės alėja buvo vadinama ištisa batų parduotuve, vėliau tos parduotuvės išsivaikščiojo, persikėlė kitur. Juk verslai - migruojantis dalykas“, - teigė urbanistas.
Sprendimą lėmė ne konkurentai
Panašių veiklų kaimynystė nebuvo rodiklis renkantis vietą Taikos prospekte, teigia dėvėtų drabužių parduotuvės „Humana“ valdytojai.
„Mūsų parduotuvė Taikos prospekte 29 buvo atidaryta prieš 16 metų, o sprendimas rinktis šią vietą nebuvo sąmoningai susietas su kitomis dėvėtų drabužių parduotuvėmis aplinkoje. Ši verslo sritis nuolat kinta, todėl iš anksto specialiai nieko neieškojome - tiesiog atidarėme parduotuvę ten, kur tuo metu matėme tinkamą vietą“, - teigiama parduotuvės valdytojų biuro komentare „Vakarų ekspresui“.
Dabar šioje prospekto atkarpoje viena po kitos veikia veikia bent trys dėvėtų drabužių parduotuvės, viena - tame pačiame pastate, kaip ir „Humana“ - tiesiog už sienos, tačiau prekybininkai sako, kad konkurentai netrukdo, o klientas laimi.
„Kaimynystę vertiname teigiamai: pirkėjams tai suteikia platesnę pasirinkimo galimybę, o mums - galimybę veikti dinamiškoje aplinkoje“, - nurodoma įmonės komentare.
Ragina nebijoti konkurencijos
Verslo konsultantė Visita Ivaškevičiūtė sako, kad tam tikros veiklos pradininkų konkrečioje miesto dalyje motyvai gali būti skirtingi, tačiau visus verslus vienija bendras tikslas - žmonių srautas.
"Tokia koncentracija susiformuoja ne savaime, tai rinkodara: jeigu yra kažkokioje gatvėje srautas žmonių, tai protingi verslininkai neieškos naujam salonui vietos kažkur užkampyje, kur nėra konkurentų, bet nėra ir srauto.
Pirmieji galbūt įsikūrė toje vietoje dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl palankių patalpų nuomos kainų, o jeigu atsirado klientų, tai ir daugiau panašaus verslo koncentruosis", - kalbėjo ji.
Konsultantė atkreipia dėmesį - panašia logika vadovaujasi ne tik smulkusis verslas, bet ir didieji prekybos tinklai.
„Lygiai taip pat ir jie - jeigu kažkur atsirado, pavyzdžiui, „Maxima“, tai būtinai netrukus netoliese bus ir „Lidl“, ir „Iki“, ir kiti, bent jau Vilniuje tai ypač gerai matyti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė V. Ivaškevičiūtė.
Ji taip pat sako, kad atokios ir toliau nuo konkurentų esančios vietos pasirinkimas yra dažna pradedančiųjų verslininkų klaida.
Dažnai pradedantieji verslininkai daro didelę klaidą, kai bijo konkurentų ir ieško vietos atidaryti savo verslą kuo toliau jau nuo veikiančių.
"Dažnai pradedantys verslininkai daro didelę klaidą, kai bijo konkurentų ir ieško vietos atidaryti savo verslą kuo toliau jau nuo veikiančių.
Negerai, nes jie praras srautą. Nes jeigu jie kuriasi ten, kur niekas neveikia, vadinasi, ten srauto nėra - jeigu jis būtų, būtų ir verslai, ne veltui jų ten nėra. Reikia kurtis ten, kur yra konkurentai, ir bandyti su jais varžytis", - kalbėjo konsultantė.
Jos vertinimu, žmogaus pasirinkimą dažnai lemia minios logika: „Jeigu reikia rinktis tarp mažos parduotuvėlės ir turgaus, žmogus greičiau pasuks į turgų, nes ten didesnis pasirinkimas.
Taip ir mieste - žmogus suks į gatvę, kur veikia daugiau parduotuvių, o ne ten, kur yra tik viena.“
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą