„Norfos“ vadovas Dainius Dundulis apie kainų „stebuklus“, pirkėjų lūkesčius ir verslo realybę be filtrų

Pasak D. Dundulio, stebuklų ekonomikoje nebūna – viskas turi savo aiškią matematinę logiką, kurioje emocijoms vietos mažai.

Kodėl kainos nekrenta? „Mes nesame izoliuota sala“

Daugelis pirkėjų, matydami pingančias žaliavas biržose ar stabilizuotas elektros kainas, pagrįstai klausia: kodėl lentynose kaina nesikeičia? 

D. Dundulis į tai atsako tiesiai: „Mes nesame izoliuota sala. Jei žaliava atpigo šiandien, tai nereiškia, kad rytoj duona bus pigesnė. 

Gamintojai turi ilgalaikes sutartis, jie pirko brangią energiją, brangius grūdus, ir dabar jie bando išlyginti tuos nuostolius, kuriuos patyrė kainų piko metu.“

Verslininkas pastebi, kad prekybininkas šioje grandinėje dažnai tampa atpirkimo ožiu, nors didžioji dalis kainos suformuojama dar iki prekei pasiekiant sandėlį. 

„Žinote, lengviausia apkaltinti pardavėją, nes jis yra arčiausiai žmogaus. Bet mes esame tik tarpininkai. 

Jei tiekėjas man atveža prekę brangiau, aš negaliu jos parduoti pigiau, nei nusipirkau. Tai būtų ne verslas, o labdara, kuri greitai baigtųsi bankrotu,“ – aiškina D. Dundulis.

Darbo užmokesčio spąstai: lazda su dviem galais

Viena jautriausių temų – atlyginimų kilimas. 

D. Dundulis pripažįsta, kad džiaugiasi dėl augančių žmonių pajamų, tačiau kartu perspėja apie šio proceso pasekmes infliacijai. 

„Visi norime uždirbti daugiau, ir tai yra normalu. Tačiau nepamirškime vieno paprasto dėsnio: jei aš pakeliu atlyginimą savo kasininkui, krovėjui ar vairuotojui, tos papildomos išlaidos turi kažkur atsidurti. 

Jos atsiduria prekės savikainoje,“ – tiesiai sako verslininkas.

Pasak jo, Lietuva šiuo metu išgyvena įdomų laikotarpį, kai atlyginimai vejasi vakarų Europą, tačiau darbo našumas neauga tokiais pačiais tempais. 

Tai sukuria spaudimą kainoms, nes verslas yra priverstas kelti įkainius, kad išlaikytų darbuotojus. „Jei mes norime vokiškų atlyginimų, turime susitaikyti, kad ir paslaugų bei prekių kainos bus vokiškos. 

Negali būti pigi prekė ten, kur brangus darbas.

Tai tiesiog neįmanoma matematika,“ – teigia „Norfos“ vadovas.

Gamintojų ambicijos ir „maržų žaidimai“

D. Dundulis neslepia, kad derybos su didžiaisiais gamintojais primena nuolatinį karą. Jo nuomone, dalis gamintojų naudojasi esama situacija, kad padidintų savo pelno maržas. 

„Būna situacijų, kai matai, kad žaliavos pigo, energija pigo, o tiekėjas vis tiek ateina su nauju kainininku, kuriame skaičiai tik didesni. 

Kodėl? 

Nes jie mato, kad žmonės dar perka, kad rinka dar „virškina“ tas kainas. Mes, kaip tinklas, stengiamės tam priešintis, kartais net išimame prekes iš asortimento, bet pirkėjas tada sako: „Kur dingo mano mėgstamas jogurtas?“ 

Tai yra nuolatinis balansavimas,“ – pasakoja verslininkas.

Ateities prognozės: pigių išteklių era baigėsi

Žvelgdamas į ateitį, D. Dundulis išlieka atsargus realistas. Jis netiki, kad grįšime į laikotarpį prieš 2022-uosius. 

„Pigių resursų laikas baigėsi. Energetika bus brangesnė, logistika bus sudėtingesnė. 

Mes turime išmokti dirbti efektyviau. Todėl mes investuojame į robotizaciją, į saulės elektrines, į savitarną. Tai nėra noras atleisti žmones – tai noras neleisti kainoms kilti dar greičiau,“ – savo strategiją aiškina jis.

D. Dundulio žinutė Lietuvos žmonėms yra paprasta: stabilumas ateis ne per dirbtinį kainų reguliavimą, o per konkurenciją ir skaidrų verslą. 

„Geriausias kainų reguliuotojas yra pirkėjas, kuris balsuoja kojomis. 

Jei kaina per didelė, jis neperka. Tada ir gamintojas, ir prekybininkas yra priversti suktis. 

Bet tikėtis, kad viskas vėl bus pigiau – reiškia apgaudinėti save,“ – reziumuoja verslininkas.

Šaltinis: Dainiaus Dundulio vieši pasisakymai ir interviu apie mažmeninę prekybą