Valdžios teikiama pagalba verslui lūkesčių nepatenkina

Paramos dalybos iš naujo 150 mln. eurų valstybės subsidijų paketo kol kas lūkesčių nepateisina, sako kai kurie analitikai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija šią savaitę skelbė, kad smulkioms ir vidutinėms įmonėms jau paskirstyta 27 mln. eurų subsidijų, o paraiškų, pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, gauta už 52 mln. eurų.

„Lūkesčiai buvo didesni, ypač turint omenyje pirmojo karantino metu išmoktas pamokas. Matome, kad vis tik procesas nevyksta taip sklandžiai, kaip galėtų vykti. Turint omenyje, kad (antrasis – BNS) karantinas yra gerokai ilgesnis nei pirmasis, tikrai yra tam tikrų klausimų, ar kai kuriuose sektoriuose neprasidės negrįžtami procesai“, – BNS sakė „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Lūkesčiai atėjus naujai Vyriausybei buvo sukelti pakankamai aukštai, bet matome pastaruoju metu, kad realybė grąžino ant žemės“, – pridūrė jis.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas išskiria porą problemų – ribojamą įmonių, kurios gali gauti paramą, dydį, bei itin mažas joms skiriamas paramos sumas.

„Problema ta, kad ribojamas verslo dydis, sakykime, didesni verslai šitos paramos negauna ir dėl to iš 150 mln. yra padalinti tik 27 mln.“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

„Kita problema yra, kad tos paramos skaičius yra per mažas, nes pakankamai didelės įmonės, net tarp tų mažų, gauna po vieną ar kelis tūkstančius eurų paramos ir šiuo atveju tai nėra parama. Dėl pandemijos uždarytas verslas turėtų gauti daugiau, nes tai neduoda rezultato, į kur yra parama nukreipta“, – sakė jis.

Analitikas taip pat sako, kad turėtų būti sugrąžinta ir per pirmąjį karantiną taikyta pastoviųjų išlaidų, tarkime, patalpų nuomos, kompensacija, nors ministerija anksčiau tokias kalbas atmesdavo.

Ž. Mauricas sutinka, kad parama galėtų būti dalinama ir stambesniems verslams, nes šie dėl užsitęsusio karantino taip pat pradeda jausti vis didesnį spaudimą.

„Prielaida buvo, kad karantinas truks ne taip ilgai ir didžiosios įmonės išplauks pačios, o smulkiosioms paramą kažkokiu būdu sugebėsime paskirstyti greitai“, – BNS sakė „Luminor“ ekonomistas.

„Bet matome, kad dabar ilgėjant karantinui, vis labiau pradeda skųstis didžiosios įmonės, o mažosios susiduria su biurokratinėmis kliūtimis – yra pakankamai daug signalų, kad viskas vyksta ne taip sparčiai, kaip galėtų“, – pridūrė jis.

Tvirtinant pirmąjį paramos paketą A. Armonaitė teigė, kad kriterijai paramai bus minimalūs ir už paramos skirstymą atsakingos institucijos patikės įmonių deklaruojamu pajamų kritimu.

Tačiau praėjus porai mėnesių nuo paketo starto, ministrė institucijų vadovams išreiškė nepasitenkinimą, kad parama skirstoma per lėtai, bei tvirtino, kad su pertekliniais patikrinimais susiduria pačios smulkiausios įmonės.

„Aš pasakysiu labai paprastai – kai yra karas, reikia šovinius dalinti, o vėliau išsiaiškinti, ar tie šoviniai išdalinti teisingai. Šiuo atveju greitis yra labai aktualus, nes iš tiesų paramos nepasiekimas atsivers į kitą pusę – po kiek laiko matysime gerokai padidėjusius nedarbo rodiklius“, – perspėjo M. Dubnikovas.

Pirmąjame pagalbos verslui pakete, kuris veikia nuo sausio 20 dienos, subsidijoms numatyta 150 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 30 mln. eurų. Pagalbos dydis priklauso nuo 2019 metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Šiuo metu rengiamas ir antrasis 70 mln. eurų vertės subsidijų paketas, kuris bus skirtas labiausiai nukentėjusioms įmonėms – pretenduojančių verslų apyvarta dėl pandemijos turės būti nukritusi bent 60 proc. Ekonomikos ministerija su šia pagalbos schema ketina startuoti balandį, ją suderinus su Europos Komisija.

„Invega“ teikia lengvatines paskolas nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui.   © Unsplash.com nuotr.

Sidebar placeholder