Verslo logika: geriau išmesti, nei atiduoti alkstančiam

(1)

Pernai „Maisto bankas" išgelbėjo ir stokojantiems išdalijo 6700 tonų maisto, iš jų 5000 tonų surinko iš prekybos tinklų. Atrodytų daug, bet štai Žemės ūkio ministerijos užsakyto tyrimo duomenimis, per metus išmetama net 400 tūkst. tonų maisto (iš jų - 60 proc. išmeta namų ūkiai).

Įstatymai neužkerta kelio maisto švaistymui

Pasak „Maisto banko" direktoriaus Simono GUREVIČIAUS, bent 160 tūkst. tonų išmetamo maisto galima išgelbėti ir išdalyti sunkiai besiverčiantiems žmonėms. Bet viskas ne taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

S.Gurevičius pasakojo, jog nors vienas prekybos tinklų praplėtė „Maisto bankui" atiduodamo maisto asortimentą, jį sumažino kiti du prekybos tinklai, taigi per pusmetį išsaugoto maisto kiekis, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo. Susitraukė ir gaunamo maisto asortimentas, ypač sumažėjo pieno ir mėsos poduktų kiekiai.

Perduodant paskutinę dieną galiojančius maisto produktus, akcentavo S.Gurevičius, parduotuvės darbuotojai iš prekybos lentynų turi išimti juos dar galiojančius, nes tik tokiu atveju „Maisto bankas" šį maistą gali perduoti žmonėms (išskyrus atvejus, jei produktai paženklinti terminu „Geriausias iki"). O štai utilizavimo įmonėms galima atiduoti ir jau sugedusius maisto produktus, dėl to prekybininkai lentynose juos gali laikyti iki paskutinės produkto galiojimo minutės.

„Viešai žinomas faktas, jog yra įmonių, kurios prekybininkams galimai primoka už maisto atidavimą utilizavimui. Todėl tam tikrais atvejais pardavėjas neturi tikslo kovoti su maisto švaistymu, nes būtent perlaikytas ir utilizavimui atiduotas maistas tampa uždarbiu. Kelio tam neužkerta ir Lietuvoje veikiantys įstatymai.

Štai šiuo metu vis dar galioja įstatymas, kuris leidžia už lentynose perlaikytą maistą susigrąžinti PVM, nes fiksuojama, jog maistas buvo sugadintas ne dėl prekybininko kaltės", - aiškino S.Gurevičius.

Jis įsitikinęs, kad tokiems labdaros ir paramos fondams, kaip „Maisto bankas", svarbu turėti prieigą prie GPAIS sistemos, kurioje matyti maisto produktų kiekiai, kuriuos nurašydamas deklaruoja prekybininkas.

„Manau, prekybininkams apsimoka produktus laikyti iki pat galo. Ir apsimoka utilizuoti. Sugrąžinamas PVM jiems labai daug reiškia, tai labai dideli pinigai, - įsitikinęs „Maisto banko" direktorius. - Mums nusvyra rankos, kai mes atvažiuojame į parduotuvę ir matome tai, kas mums atidėta, ir matome tai, kas atidėta išmetimui. Išmetimui kupeta yra didesnė, nei tos kelios dėžės, kurios atiduodamos mums. O jeigu ta kupeta būtų atiduota vakar, dar vakar būtų žmones pasiekusi, o ne šiandien - sąvartyną. Prancūzijoje yra įstatymas, kuris draudžia pardavinėti paskutinę galiojimo dieną, tada prekybininkas atiduoda labdarai."

Naujausios statistikos nėra

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma SLAVINSKIENĖ „Vakaro žinioms" teigė, kad mažmeninėje prekyboje 2021 m. susidarė 33 951 t maisto atliekų. Vėlesnių metų statistikos analizės dar nėra. Atsakydama į klausimą, kodėl nėra viešo registro, kiek prekybos tinklai atiduoda maisto utilizacijai, pašnekovė teigė, kad su prekyba susiję duomenys yra komercinė paslaptis. „Duomenis apie generuojamą atliekų kiekį atliekų turėtojai suveda į GPAIS. Jie naudojami ataskaitų EK teikimui bei sektoriaus analizei atlikti", - informavo V.Slavinskienė.

Paklausus, ką daro Aplinkos ministerija, kad mažintų maisto produktų švaistymą skatinant maisto produktus paaukoti, nes dabar prekybininkai gali susigrąžinti PVM už perlaikytą maistą, nes traktuojama, kad maistas sugadintas ne dėl prekybininko kaltės, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė tikino, kad minima PVM lengvata skirta smulkiems ūkio subjektams, o prekybos centrai naudojasi pelno mokesčio lengvatomis, t.y. pelno siekiantiems juridiniams asmenims (individualioms įmonėms, mažosioms bendrijoms, UAB, AB, kooperatyvams ir kt.) iš pajamų leidžiama du kartus atskaityti paramai skirtų maisto produktų vertę, t.y. šių produktų įsigijimo/pasigaminimo savikainą, tačiau ne didesnę kaip 40 proc. mokesčio mokėtojo apmokestinamojo pelno.

„Vakaro žinios" pasiklausė Valstybinės mokesčių inspekcijos, tai ar yra galimybė prekybininkui susigrąžinti PVM ne dėl jo kaltės nepardavus produkto? Ar tą gali padaryti tik smulkūs ūkio subjektai, ar ir dideli prekybos centrai? „Visi prekybininkai, PVM mokėtojai, gali susigrąžinti PVM už utilizuotus maisto produktus, jei juos sunaikina dėl realizacijos terminų pasibaigimo ir gali pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Taip pat prekybininkai gali susigrąžinti PVM už paramai perduotas prekes, jei jas perdavė paramos gavėjui („Maisto bankui"), kuris šias prekes sunaudojo labdarai ir kai kiekvieno konkretaus labdaros gavėjo gaunamų šių prekių apmokestinamoji vertė neviršija 75 eurų per kalendorinį mėnesį", - paaiškino VMI komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė.

Pasak Atliekų politikos grupės vadovės V.Slavinskienės, Aplinkos ministerija yra numačiusi skirtingas priemones Atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 plane. Taip pat buvo priimtas Maisto įstatymo projektas, panaikinantis draudimą prekybininkams parduoti maistą, paženklintą žymeniu „Geriausias iki...", kurio minimalus tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs. Taip sudaryta galimybė vartotojams įsigyti ir vartoti saugių maisto produktų ilgiau.

Komentuoja Seimo narys Valius ĄŽUOLAS:


 

Reikia pradėti nuo prekybininkų, kurie priima sprendimus - ar maistą atiduoti utilizavimui, ar paaukoti tam tikroms labdaros organizacijoms. Geras pavyzdys yra Belgijoje, ten prekybininkai turi tam tikrą programėlę, yra maistas, kuris dar tinkamas vartoti, bet jau „ant ribos". Žmonėms leidžiama už simbolinę kainą tą maistą įsigyti. Pas mus nei tokių programėlių, nei pavyzdžių nėra.

Geriausiu atveju prekybos centre nueisi į kokį kampelį, kur bus 50 proc. nuolaida besibaigiančio galiojimo produktams. Čia prekybininkų gobšumas iki paskutinės minutės išspausti kainą. Aš suprantu prekybininkų gobšumą, jeigu tu atiduosi labdarai, pas tave neateis ir nenupirks. Tai pasirenkamas kelias utilizuoti, negu sotų žmogų padaryt. Prekybininkai produktus turėtų anksčiau atiduoti, o sulaukia paskutinės minutės, kada tas maistas jau niekam netinkamas, ir finale reikia utilizuoti.

Reikia dar pasižiūrėti mokestinius dalykus dėl PVM susigrąžinimo... Ir turi būti skaičiai, kiek atiduodama utilizacijai. Aš, kaip Seimo narys, pasidomėsiu Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kodėl tie duomenys slepiami. Jie turi būti vieši, kad žinotume, jog vienas ar kitas prekybos centras mažiau utilizuoja, kažkuris - daugiau. Reikėtų statistiką matyti, kuri būtų vieša ir visiems prieinama. Tada jau galima teikti tam tikras įstatymo pataisas, kad kuo daugiau maisto pakliūtų į labdarą, o ne į utilizavimą.

„Maisto banko" informacija

Skurdo riziką patiria kas 5 šalies gyventojas. Šiuo metu „Maisto bankas" paramą teikia 232 tūkst. žmonių, 100 tūkst. jų paramą gauna per neseniai įrengtas „Maisto banko" atiduotuves. Kiekvieną dieną savanoriai vyksta į 655 parduotuves visoje Lietuvoje ir surenka paskutinę dieną galiojančius maisto produktus.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder