Paklaustas, kaip sekasi gyventi šalia neasfaltuoto kelio, Rimvydas Lekstutis nedaugžodžiauja: „Taip ir gyvenam – dulkėse. Mes patys nuolat savo lėšomis pirkdavome po 10 kubų vandens ir laistydavome.
Ką seniūnija pakrapija, tai vienas juokas, jie ten tik deklaruoja, kad laisto. Prieš dvidešimt metų šią sodybą įsigijome su ta intencija, kad kelias Vėžaičiai-Kartena bus asfaltuotas. Pernai, kai vežė tą istorinį krovinį, šiame kelyje buvo padarytas aplinkkelis.
Prieš paleidžiant automobilių srautą, kelią nugreideriavo, o palaistyt pamiršo, tai siaubas, kas čia darėsi, toks dulkių debesis, kad nedaug trūko iki nelaimės – nieko nesimatė. Paskambinus į Kartenos seniūniją ir paprašius, kad palaistytų, gavome atsakymą, jog nėra lėšų.
Kreipėmės ir į Kelių direkciją – niekur jokios pagalbos. Paskui šiaip ne taip vieną sykį palaistė“, - pasakojo R. Lekstutis.
„Dabar gerai, kad palankus vėjas pučia, į mūsų namus neneša, o kai vėjas pasisuka iš šiaurės vakarų ar vakarų, tai tiesiog nebeįmanoma nei langų praverti, net nėra tikslo jų valyti – sakė Dalia Bertašienė.
Čia papilta dolomitinė skalda, kuri labai dulka, kai tik dideliu greičiu pralekia krovininis automobilis, pakyla didžiuliai dulkių debesys.
Šiuo keliuku važiuojantiems krovininiams automobiliams nereikia mokėti kelių mokesčio, per dieną jų čia šimtais pravažiuoja.
Seniūnija komentuoja, kad jiems čia laistyti nepriklauso, mes patys samdomės mašiną ir laistome. Tiesa, praėjusią savaitę pravažiavo laistymo mašina, bet toks ten ir laistymas – nieko nesijaučia“.
Petras Bertašius, kuris ne vieną sykį dėl šios problemos yra rašęs raštus į įvairias instancijas, pasidalino mintimis, kurios kilo po telefoninių pokalbių su Kretingos ir Gargždų kelių tarnybos padalinių atstovais dėl kelio laistymo druskingu vandeniu: „Kelių tarnybos Kretingos padalinys neturi šiam tikslui pritaikytos technikos, bet tokią techniką turi Gargždų padalinys, kuris atlieka šią paslaugą, bet privatiems gyventojams už dyką nelaisto.
Įmonė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos valstybinė kelių direkcija) nėra sudariusi sutarties su Kelių tarnyba dėl šio kelio atkarpų ties sodybomis laistymo.
Prieš 3–4 metus pokalbio metu sakiau, kad ateinantiems metams į planus įtrauktų ir kelių laistymo druskingu vandeniu išlaidų eilutę, bet niekas to nenori net girdėti“ – guodėsi Petras Bertašius.
Nuo dulkių kenčia ir šiek tiek tolėliau nuo kelio ketverius metus sodyboje gyvenančios Ramunės Griciuvienės šeima. Tiesa, ji paminėjo, kad šį pavasarį jau vieną sykį buvo laistoma ir palaisčius kurį laiką jaučiamas mažesnis dulkių poveikis, bet sodybos šeimininkė pageidautų dažnesnio nei keletą kartų per sezoną laistymo.
„Kadangi už savo pinigus jau esame palaistę, dulkių nebejaučiame, – sakė Kartenos bendruomenės centro pirmininkas Marius Meškauskas ir pridūrė, kad prieš dešimtmetį buvo atliekami darbai, kuomet buvo pripilta specialios skaldos, kuri dar labiau dulkėjo. Tuo metu buvo rašoma daugybė raštų su skundais dėl dulkių.
Institucija turėjo reaguoti, todėl ir buvo atlikti kelio remonto darbai, kuriuos pašnekovas drąsiai vadina imitacija, nes kažkam tiesiog reikėjo susidėti pliusus, imituojant darbą.
Paklaustas, kiek sykių šią atkarpą per sezoną laisto seniūnija, jis šyptelėjo sakydamas, kad vieną sykį palaisto, po kurio efektas jaučiamas lygiai vieną dieną.
Kai laistoma savo lėšomis – pusė talpyklos yra sulaistoma ant 200–300 metrų, technikai pirmyn – atgal važiuojant iš abiejų pusių 6 kartus. O kai laisto seniūnija – tai vienu kartu pravažiuoja 50–60 metrų ploto, ir visas laistymas.
Pašnekovas efektą matytų, jei būtų laistoma iš karto po lietaus ir dažniau nei laistoma dabar.
Bendruomenės pirmininkas M. Meškauskas įžvelgė ir tokių dulkių sukeliamus nepatogumus ar netgi nesaugumą keliu važiuojantiems dviratininkams, kai, pravažiavus sunkiasvorėms mašinoms, jie nebesimato kitiems važiuojantiems automobiliams.
Sunkieji automobiliai šiuo keliu važiuoja norėdami išvengti kelių mokesčio, o kartais, kažkur stovint kelių policijai, jie vienas kitą informuoja per racijas, ir tuomet pasileidžia didžiulis sunkiasvorių automobilių srautas. Šios opios problemos sprendimas vienas – tokio kelio asfaltavimas.
O kol tai bus padaryta, bendruomenės centro vadovas siūlo po lietaus labai gerai nugreideriuoti ir gausiai ne tik prie sodybų, bet visą kelią palaistyti.
Paštininkę Rūtą Narvilienę, šiais žvyro keliukais gyventojams vežiojančią spaudą, piktina, kad palaistoma tik ties gyvenamaisiais namais, o visur kitur stipriai dulka, yra gatvių, kur tėra kelios trobos, o ten užsisakoma laikraščių, tai privažiuoti, nesukeliant dulkių debesies, neįmanoma.
„Aš jums parodyčiau savo automobilio vidų, nepatikėtumėte, kiek ten dulkių, neįmanoma nei langų atsidaryti, nei normaliai kvėpuoti. Visuomet vežuosi vandens, kad galėčiau atsigerti, nosis ištisai išdžiūvusi.
Kiek metų čia žmonės gyvena, tiek laukia asfalto. Bendruomenė rūpinosi, rinko parašus, kiekvienas būsimasis Seimo narys, kiek beatvažiuodavo prieš rinkimus, tiek žadėdavo pakloti asfaltą.
Pats didžiausias judėjimas ryte, atrodo lyg kokiam didžiausiam mieste mes čia gyventume – zuja ir zuja automobiliai“, – pasakojo R. Narvilienė.
Kartenos seniūnijos specialistė, laikinai einanti seniūnės pareigas Daiva Viskontienė sakė, kad sulaukia nemažai skambučių su klausimais dėl laistymo, nes žvyro keliai jau dulka.
Seniūnija į šiuos skundus stengiasi reaguoti, bet visų gatvių palaistyti neįmanoma, todėl laistoma tik ties gyvenamaisiais namais.
Pasak D. Viskontienės, per sezoną laistoma 3 kartus. Gegužės mėnesį šią paslaugą teikė UAB „Ecoservice“, įkainis už 1 km buvo 94,16 Eur. (su PVM), ateityje gatvių laistymo darbus atliks AB „Kelių priežiūra“.
Seniūnijos specialistė atvira – viską lemia šiai paslaugai skiriamos lėšos, o šią paslaugą užsisakyti iš paslaugos tiekėjo gali ir patys gyventojai.
Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė pabrėžė, kad kelių laistymui visų seniūnijų reikmėms yra skiriama 45 tūkstančiai eurų per metus, šią paslaugą teikia AB „Kelių priežiūra“.
Ji naudoja sūrinį naftos gręžinių vandenį, kuris kartais gali pasitaikyti „riebesnis“, kartais „liesesnis“ – toks, kokį tuo metu pavyksta išgauti iš gręžinio.
Šios paslaugos reikalingumą ir kokybę kontroliuoja seniūnai, kurie turėtų sekti situaciją, kada paslauga reikalinga bei stebėti, ar ji atlikta kokybiškai. Vienam kvadratiniam metrui yra sunaudojamas 1 litras tirpalo.
Anot skyriaus vedėjos, šios paslaugos kokybei didelės įtakos turi ir oro sąlygos: jei yra drėgna, kelias nugreideriuotas – dulkių surišimas yra geresnis, jei sausa – viskas greitai išgaruoja, ir efekto nebesimato
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą