Psichologų atsakymas netikėtas: produktyvumą lemia ne aplinka, o tai, ką žmogus daro prieš sėsdamas dirbti.
Minimalizmas prieš chaosą
Amerikiečių poetė ir pilietinių teisių aktyvistė Maya Angelou keletą mėnesių per metus praleisdavo apytuščiame viešbučio kambaryje.
Čia ji atsinešdavo tik Bibliją, žodyną, geltonų lapų bloknotą, rašiklį ir peleninę. Nuo sienų kūrėja prašydavo nuimti viską – „noriu jausti, kad niekas manęs nepririša“, – sakydavo ji, o kambarinę įsileisdavo tik šiukšliadėžei ištuštinti.
Visiškai priešingoje aplinkoje kūrė vienas įtakingiausių XX amžiaus menininkų, britų kilmės tapytojas Francis Baconas.
Jo studija Londone buvo tobulas chaoso pavyzdys – grindys paskendusios dažų skardinėse, suplėšytuose kataloguose, fotografijose, drobėse. Vis dėlto tokioje aplinkoje gimė geriausi tapytojo darbai.
„Šis chaosas man – namai. Jis man sufleruoja vaizdus“, – kalbėjo ekspresyvius, dažnai šokiruojančius portretus tapęs menininkas.
Chaoso šalininkas buvo ir žymusis fizikos teoretikas Albertas Einšteinas – jo darbo kabinetas Prinstono universitete garsėjo neįtikėtina netvarka.
Galbūt todėl mokslininkui priskiriama ir garsioji frazė: „Jeigu netvarkingas stalas rodo chaotišką protą, tai ką tuomet reiškia tuščias stalas?“
Aplinką diktuoja užduotis
„Aplinka, kurioje žmogus dirba, yra visiškai individualus pasirinkimas ir labai priklauso nuo asmenybės bruožų, – sako organizacijų psichologė Indrė Daubarienė. – Bet aš vis dėlto šį pasirinkimą linkusi rišti ne prie žmogaus būdo, bet prie užduoties, kurią jis atlieka.
Šiandien darbai įvairūs ir kompleksiški – retai kada darome tik vieną užduotį. Per dieną tenka ir kurti, ir analizuoti, ir planuoti. Kartais tam pačiam žmogui gali reikėti ir vienos, ir kitos aplinkos.“
Psichologė aiškina, kad kompiuterinis darbas, planavimas ar rašymas reikalauja minimalistinės struktūros ir ramybės – aplinka neturi blaškyti.
Visai kas kita, kai reikia kūrybinio ar komandinio darbo. „Jeigu reikia sugeneruoti kuo daugiau idėjų, rekomenduoju iš sterilios aplinkos išeiti į gamtą – čia kūrybiškumas atsiskleidžia geriau“, – pataria ji.
Anot pašnekovės, tai patvirtina ir tyrimai: minimalistinė aplinka atpalaiduoja smegenis nuo bereikalingų dirgiklių ir išsaugo energiją produktyvumui.
Tačiau kūrybiškumą labiau skatina netikėta, chaotiškesnė aplinka – ji provokuoja netikėtas asociacijas, verčia mąstyti netradiciškai.
„Vieniems žmonėms tinka asketiška aplinka, kurioje nėra jokių trukdžių ir smegenys visus kognityvinius resursus gali panaudoti produktyviam darbui.
Bet yra tyrimų, kurie sako, kad didesnį poveikį kūrybiškumui turi netvarka. Kartais ta minimalistinė erdvė gali trukdyti kūrybiškumui, nes ji pati savaime reikalauja efektyvumo, produktyvumo, bet ne eksperimentų“, – teigia I.Daubarienė.
Kūrybinis chaosas – mitas?
Tiesa, kai kurie tyrimai kvestionuoja netvarkos naudą kūrybiškumui.
2013 metais psichologijos mokslų profesorė Kathleen Vohs su kolegomis paskelbė tyrimą, kuris parodė, kad netvarkinga aplinka skatina kūrybinį mąstymą.
Žinia plačiai nuskambėjo pasaulyje, ir daugelis kūrybingų žmonių lengviau atsikvėpė – jų netvarkingi stalai buvo pateisinti moksliškai.
2019 metais kita tyrėjų grupė nusprendė patikrinti, ar K.Vohs tyrimo rezultatai tikrai teisingi. Jie pakartojo eksperimentą su didesne dalyvių grupe ir kruopštesnėmis vertinimo metodikomis.
Tyrėjai vertino ne tik kūrybiškumą, bet ir gebėjimą planuoti, kontroliuoti impulsus, sutelkti dėmesį.
Rezultatai nustebino: dalyviai, dirbę netvarkingoje aplinkoje, nebuvo nei kūrybiškesni, nei mažiau susikaupę už tuos, kurie dirbo tvarkingoje erdvėje.
Ritualų svarba
Psichologė I.Daubarienė atkreipia dėmesį, kad daug dažniau nei aplinka žmogaus produktyvumą lemia ritualai.
„Pažįstami rašytojai, spektaklių režisieriai pasakoja, kad turi įprotį konkrečią valandą atsisėsti konkrečioje vietoje.
Tas perėjimas – aiški vieta, aiškus ritualas, konkretus laikas – labai padeda „užkurti“ darbo režimą, – sako I.Daubarienė ir paaiškina: – Ritualai, kurie tampa kasdieniais įpročiais, padeda mūsų smegenims suprasti, ko mes iš jų norime. Atlikus tam tikrą ritualą, smegenys žino – dabar jungiamės dirbti, o dabar – ilsėtis.“
Kaip teigia psichologė, ritualai gali būti elementarūs: išgerti rytinės kavos, sutvarkyti darbo stalą, įjungti muziką. „Tokie ritualai sukuria emocinį prisirišimą.
Biure vieniems svarbu pasidėti nuotrauką, augalą – personalizuoti erdvę. Kitiems užtenka išgerti kavos ar arbatos – ir jau nusiteikia darbui“, – aiškina I.Daubarienė.
Ji pastebi, kad kai kuriose įmonėse vadovai kavos pertraukėles vadina laiko švaistymu. Su šia mintimi psichologė griežtai nesutinka: „Vadovams sakau – čia yra emocinis inkaras, emocinis susirišimas su komanda.
Jeigu mes rytą pradedame nuo susitikimo su kava ar arbata – visi kartu, mes jau turime tą mažą ritualą. Penkios minutės poilsio su puodeliu rankose padeda nusiteikti darbui.
Vadovai turėtų suprasti – tai ne laiko gaišimas, bet investicija į produktyvumą ir komandiškumą.“
Hibridinio darbo iššūkiai
Kaip pastebi pašnekovė, dirbant iš namų, ritualų ir erdvės svarba išauga kur kas labiau. Anot psichologės, namie privalu turėti konkrečią darbo vietą.
„Žinojimas, kad yra vieta, kurioje dirbame, padeda smegenims suprasti, kada esame darbo režime, o kada galime atsipalaiduoti. Be tokio atskyrimo namuose sunku išlaikyti balansą“, – sako ji.
I.Daubarienės teigimu, tas pats žmogus skirtingose erdvėse dažnai renkasi skirtingą tvarką. „Gali būti, kad darbe mėgstame aiškią struktūrą – ant stalo nieko neturi būti, viskas turi savo vietas.
O namuose – chaosas. Žmogus taip balansuoja poreikį kontroliuoti ir poreikį atsipalaiduoti“, – pastebi psichologė.
Įmonės, pasak pašnekovės, taip pat vis dažniau prisitaiko prie skirtingų darbuotojų poreikių: kuriamos atskiros zonos – vienos skirtos susikaupti ir dirbti tyloje, kitos – bendrauti ir generuoti idėjas.
„Nemažai įmonių rengia poilsio vietas lauke. Per pertraukėlę visi nori išeiti prasiblaškyti, pakvėpuoti grynu oru, pabūti gamtoje – ne tik rūkantieji.
Mokslas jau įrodė, kad gamtos vaizdai ir organiškos formos mažina stresą, didina kūrybiškumą ir gerina nuotaiką“, – 2024 metais Oliverio Baumanno ir kolegų atliktą tyrimą mini psichologė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą