Gintarė Petreikytė: gera matyti, kokia vieninga šeimistų bendruomenė

- Kaip jūsų, jaunos gydytojos, požiūriu keičiasi šeimos medicina Lietuvoje?

- Vis dar susiduriame su skeptišku požiūriu į mūsų specialybę. Pacientai nežino, kad šeimistai (šeimos gydytojai – red. past.) gali diagnozuoti ir paskirti pakankamai plataus spektro ligų gydymą. 

Kartais to net nenori, nes nepasitiki šeimos gydytojo kompetencija. Su gydytojais diskutuojame, jog turime prabangą dešimtį metų licencijos siekusiam šeimistui perduoti sekretoriaus funkcijas: rašyti pažymas draudimui, socialinės paramos skyriui, siuntimus Asmens su negalia teisių apsaugos tarnybai, kai informacija yra prieinama e.sveikatoje, gaišti laiką moksleivių, studentų pateisinimams ugdymo įstaigai, išduoti nedarbingumus. 

Užsiimant rašto darbais nebelieka laiko tiems, kuriems iš tiesų reikalinga pagalba. Kita vertus, džiugu, kad šeimos gydytojai yra įgalinami atlikti vis daugiau svarbių tyrimų. Jų komanda yra plečiama, daugiau funkcijų suteikiama slaugytojams.

Pastaruoju metu šeimos medicinos rezidentūra tampa vis populiaresnė tarp studentų, kasmet didėja konkurencija stojant į šią specialybę. Tikiu, kad pamažu keičiasi šeimos gydytojo įvaizdis ir visuomenėje, ir tarp kolegų.

- Buvote viena organizatorių pernai lapkritį Birštone vykusio didžiausio šeimos medicinos bendruomenės renginio Lietuvoje „Šeimos medicinos forumas Transform 3.0: Profesionalumo vertė“. Kuo šis renginys ypatingas šeimos gydytojų bendruomenei?

- Šis renginys – unikali galimybė jau trečiąjį kartą susiburti šeimos gydytojų bendruomenei ir kartu kurti aplinką, kurioje gali jaustis išgirstas ir įvertintas. 

Trijų dienų trukmės konferencijoje daugiau kaip 300 dalyvių drauge su sprendimų priėmėjais, sveikatos priežiūros įstaigų vadovais, kolegomis aiškinosi, kaip įgalinti šeimos gydytoją ir jo komandą realizuoti savo kompetencijas. 

Kaip imtis lyderystės kuriant pokytį darbo aplinkoje, efektyviai mokytis iš klaidų bei rasti dialogą su kitų specialybių gydytojais ir institucijomis.

Neretai girdime, jog šeimos gydytojai yra vertinami kaip nepakankamai geri specialistai. Šeimistams esą pritrūksta motyvacijos kokybiškai dirbti savo darbą, jie jaučiasi perdegę ir pavargę nuo didžiulio darbo krūvio, neadekvačios biurokratinės naštos. 

Kartu su organizacine komanda stengėmės ieškoti būdų, kaip įkvėpti ir padrąsinti šeimos gydytojus prisiimti atsakomybę už savo specialybės identitetą. 

Dirbtuvių metu mokėmės atpažinti mobingą, giliau suprasti save, kaip medicinos profesionalą, efektyviai pristatyti idėjas, atskleisti savo stipriąsias savybes, mažinti stresą pasitelkiant kvėpavimo technikas, suprasti pasąmoninius mechanizmus, veikiančius paciento ir mediko santykį konsultacijos metu. 

Reaguodami į dabartinę geopolitinę situaciją organizavome diskusijas apie sveikatos sektoriaus pasiruošimą karo grėsmėms. Aukciono metu rinkome lėšas mūsų kolegoms medikams, vykstantiems į misijas Ukrainoje.

Neįtikėtinai gera buvo matyti, kokia vieninga yra šeimistų bendruomenė. Didžiulė laimė kurti konferenciją su specialybę mylinčiais žmonėmis. 

Tikiuosi, jog kiekvienas dalyvis išsinešė esminę žinutę, kad mes patys galime daryti pokytį ne tik darbe, bet ir sistemoje.

- Kas jums yra profesionalumas šeimos gydytojo darbe?

- Man profesionalumas yra apie nuolatinį asmeninį ir profesinį tobulėjimą, asmeninę lyderystę, atsakomybę, darbo etiką, pilietiškumą. 

Tai – sąmoningas pasirinkimas būti geresniu sau, pacientams, komandai, visuomenei. Šeimos gydytojas profesionalas – lygiavertis gydytojas specialistas, keliantis kompetenciją ir siekiantis suteikti kuo kokybiškesnę paslaugą pacientams, nebijantis prisiimti atsakomybės. 

Didelę prasmę man teikia buvimas Jaunųjų gydytojų asociacijoje. Medikų bendruomenėje kyla daug nepasitenkinimo ir nusivylimo mūsų sveikatos sistema, institucijų sprendimais. 

Daugelis mūsų ir atėjome čia norėdami prisidėti prie pokyčių sveikatos sektoriuje kūrimo. Dirbame kartu, kad neštume į žmogų orientuotos sveikatos sistemos idėją bei atstovautume medikams. Tokia savanorystė įprasmina kasdienį darbą.

- Dar viena svarbi tema, kuria diskutavote šeimos medicinos forume – šeimos gydytojo bendradarbiavimas su kitų specialybių gydytojais. Kokios problemos trukdo kokybiškai bendradarbiauti?

- Didžiulė problema yra aiškios komunikacijos, abipusės pagarbos ir pasitikėjimo tarp skirtingų specializacijų gydytojų trūkumas. 

Galiausiai tam trūksta įrankių – patogios, lengvai prieinamos tarpdisciplininių konsultacijų platformos, pasitelkiant telemediciną. 

Blogai veikiančios, nevieningos informacinės sistemos apsunkina sklandų bendradarbiavimą ir efektyvų informacijos perdavimą tarp gydytojų. 

Svarbu skatinti pacientų švietimą ir atsakomybės ugdymą, mažinti nereikalingų konsultacijų pas kitų sričių specialistus skaičių, tikslingai siųsti detalesniems tyrimams. 

Reikia atkreipti dėmesį į siuntimų kokybę – trūksta konkretumo ir detalios informacijos apie paciento nusiskundimus, gretutines patologijas, vartojamus vaistus, atliktus tyrimus, operacijas. 

Šeimos gydytojai pasigenda aiškių ir konkrečių algoritmų, metodikų, kaip spręsti pagrindines patologijas pirminėje grandyje, kada siųsti pacientą konsultacijos pas kitą gydytoją, trūksta atgalinio ryšio apie tolesnes gydymo rekomendacijas, paciento stebėjimą. Laimei, kad kitų sričių medikai ir šeimos gydytojai randa bendrą kalbą ir yra pasiryžę tęsti diskusijas.

Dosjė

2018-2024 m. – LSMU MF, medicinos gydytojos magistro laipsnis.
2019 – 2024 m. – LSMU Studentų mokslinės draugijos narė.
2022 m. – iki dabar – UAB Evisit LT („MedEdu“), medikų kvalifikacijos kėlimo programų rengimas.
2022 m. – iki dabar – Jaunųjų gydytojų asociacijos aktyvo narė.
2024 m. – iki dabar – LSMU Kauno klinikų šeimos medicinos gydytoja rezidentė.
2024 m. – iki dabar – UAB Diagnostikos laboratorija („Antėja“) medicinos gydytoja.