Garsus pianistas Arturas Jaronas džiaugiasi, kad sūnus pasirinko groti kitu instrumentu

- Maciejau, jūsų tėvas – žymus pianistas ir pedagogas. Paprastai sūnūs siekia tęsti dinastiją. Kodėl pasirinkote smuiką?

Maciejus Jaronas: Niekada nenorėjau būti lyginamas su savo tėvu. Be to, kai buvau vaikas, tėvas daug koncertavo su įvairiais smuikininkais ir man šis instrumentas labai patiko.

- Arturai, ar nebuvo truputį skaudu, kad sūnus pasirinko smuiką, o ne jūsų instrumentą fortepijoną?

Arturas Jaronas: Manau, labai gerai, kad sūnus groja kitu instrumentu. Žinau daug atvejų, kai žinomų muzikantų vaikai, kurie mokėsi groti pas savo tėvus, visiškai metė muziką ir užsiėmė kitais dalykais. Laimė, mums to pavyko išvengti (šypsosi).

- Maciejau, mažai tokio lygio smuikininkų groja ir alto repertuarą. Kodėl susidomėjote ir šiuo instrumentu?

M. J. Altą atradau studijuodamas Tarptautinėje Menuhino Muzikos Akademijoje Gštaade. Maximas Vengerovas (vienas iškiliausių šių laikų smuikininkų – aut.) pasiūlė man mokytis vienu metu ir smuiko, ir alto. 

Metus grojau jo asmeniniu altu, kurį pagamino Samuelis Zygmuntowiczius (vienas žymiausių šių laikų styginių instrumentų meistrų pasaulyje – aut.).

- Daugeliui koncertuojančio muzikanto gyvenimas atrodo labai smagus – vien scena, aplodismentai ir gėlės. Kokių užkulisių nemato klausytojas? 

M. J. Muziko kelias yra sunkus, nes reikalauja nuolatinio pasišventimo ir pasiaukojimo. Kai kiti berniukai kieme žaidė futbolą, aš repetavau, kai kiti turėjo atostogas, aš tobulinau savo įgūdžius.

- Lenkai turi tokius didžius kompozitorius, kaip F. Chopinas ir H. Wieniawskis. Dažnai sakoma, kad niekas kitas, išskyrus lenkus, nemoka groti jų muzikos. Ar tikrai?

M. J. Girdėjau daug puikių muzikantų kurie nėra lenkai, bet puikiai atlieka lenkų kompozitorių muziką. 

Genialių Wieniawskio įrašų savo repertuare turi Itzhakas Perlmanas ir Maximas Vengerovas, o fortepijoninės muzikos mėgėjams turime nuostabių Chopino įrašų, atliktų tokių menininkų kaip Marta Argerich, Daniikas Trifonovas, Ivo Pogorelichius. 

Prisimenu vieną iš pamokų su Maximu Vengerovu, kurioje grojau K. Szymanowskio I koncertą smuikui. 

Išklausęs mano atlikimo M. Vengerovas pasakė, kad turėtume padirbėti kitus kūrinius, nes pagrojau labai gerai ir jis nenori kištis į mano interpretaciją. Taip pat buvo ir su K. Pendereckio Kadencija altui.

- Arturai, Tarptautiniame M. K. Čiurlionio muzikos festivalyje pasirodysite ne pirmą kartą. Gal Palanga jums kelia ypatingų jausmų?

A. J. Palanga yra mielas miestas, su labai dėkinga publika. Su džiaugsmu grįžtu į šį Lietuvos pajūrio perlą, o kaskart išvažiavęs po koncerto nekantrauju, kada galėsiu sugrįžti vėl.

- Grojate nemažai duetų, štai ir šįkart, liepos 14 d. Palangos kurhauze pasirodysite su puikiu tenoru Adamu Zdunikowskiu. Jūsų statuso atlikėjas gali groti su bet kuo. Kaip pasirenkate scenos partnerius, kokios jų savybės yra lemiamos?

A. J. Scenoje, be profesinių įgūdžių, svarbios ir asmeninės savybės. Jei žmonės sutaria, turi apie ką pasikalbėti, jie taip pat mėgsta ir kartu muzikuoti, kurti muziką. Stengiuosi groti su žmonėmis, kurie su pagarba žiūri į muziką ir taip pat gerbia scenos kolegas.

- Ką jums reiškia muzikuoti su sūnumi?

A. J. Groti su sūnumi yra ypatingas malonumas. Aktyviai dalyvavau jo mokyme, stengiausi perduoti viską, ką žinau ir dalinausi patirtimi. 

Džiaugiuosi, kad dabar jau kartu galime groti ir dalintis emocijomis bei estetinio išgyvenimo patirtimis su klausytojais. Nepaprastai didžiuojuosi, grodamas su Macieju.

XIII tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis yra jubiliejinės programos „Čiurlioniui 150“ dalis. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Palangos miesto savivaldybė.