Istorinės Smiltynės atodangos (22)

Visų „Istorinių Smiltynės atodangų“ ieškokite čia.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pradėjusiam vystytis Smiltynės kurortui teko rimtas iššūkis: sugalvoti ir išryškinti tokius savo privalumus, kurie būtų unikalūs. Kitaip tariant, sukurti vietovės rinkodarą. 

Konkuruoti teko ne su bet kuo: garsiąja Juodkrante. 

Klaipėdiečių sumanumas šioje srityje buvo genialus. Sukūrė tokį rinkodarinį šūkį, kuris Juodkrantei buvo ypač skausmingas. 

Oficialiai Smiltynės kuortinės epochos pradžia galima vadinti 1900 m., kuomet Klaipėdos miestas vietovę iš Vokietijos vyriausybės nusipirko: reguliariai ėmė kursuoti keltas, nutiesti pasivaikščiojimo takai, įrengta infrastruktūra pamaryje, pajūrio paplūdimiuose ir kt. Tačiau senosios Smiltynės atvirutės liudija, kad pirmasis rekreacinės paskirties objektas atsirado pačioje XIX a. pabaigoje: tai buvo medinis, puoštas nuostabiais raižiniais restoranas Smėlio karčemos kopos rytinėje papėdėje. 

Dar vienu svarbiu įvykiu tapo 1907-1908 m. pastatytas Smiltynės kurhauzas, su kuriuo ir siejamas itin išradingas Smiltynės rinkodarinis triukas. Jį galima rasti 1913 m. išleisto laikraščio „Memeler Dampfboot“ reklamoje. 

„Smiltynės kurhauzas prie Mėmelio. Telefonas Nr. 656. Ekonomas G. Stragies. Atidarytas nuo balandžio 15 iki rugsėjo 15. Aukščiausio komforto lygio, patogiai įrengtas namas su 50 kambarių. Šiltos vonios ir elektros apšvietimas. Malonus pušų miškas, teniso aikštelė, nuostabios promenados, dešimt minučių kelio iki pajūrio, puikios regyklos“, - rašoma joje. 

Tačiau įdomiausias yra paskutinis sakinys: „ČIA NĖRA DULKIŲ IR UODŲ“. Ir... uodų!

Nida priškariu save reklamavo, kaip šiaurės rivjera, buvo lyginama su Italijos Sicilija, gyrėsi aukščiausiomis Europoje kopomis, briedžių safariais. Tokie buvo reklaminiai koziriai. Juodkrantę turistams pristatė, kaip sanatoriją po atviruku dangumi su nuostabia sengire, gerai išvystytų promenadų bei pasivaikščiojimo takų tinklu. 

Ką daryti ką tik rekreacinių paslaugų teikimo verslą pradėjusiai Smiltynei? Smogti Juodkrantei ten, kur skaudžiausia. 

Uodai. Kas yra buvę Juodkrantėje (arba Nidoje) puikiai žino, jog vasarą šiuose kurortuose pilna uodų. Birželio mėnesį išsirita žmonėms nekandantys uodai trūkliai, kurie pamaryje tiesiog užužtemdo saulę: tiek jų daug. Vėliau įkyriai kandžiojasi kraujasiurbiai uodai.

 Priežastis: aplink Juodkrantę gausu šlapių vietų, driekiasi pelkėtas miškas ir plyti seklios marios, o vanduo ir yra svarbiausias veiksnys kandančioms uodų patelėms (patinai nesikandžioja), kurios į vandenį deda kiaušinėlius. Gyvūnų kraujas joms reikalingas kiaušinėlių vystymuisi. 

Smiltynė idealiai pasinaudojo šiuo Juodkrantės trūkumu. „Čia nėra dulkių ir uodų!“ – toks reklaminis šūkis turėjo atkreipti poilsiautojų dėmesį ir duoti aiškią, bet netiesioginę žinutę, ką rinktis: Juodkrantę su kraujasiurbiais ar Smiltynę – be jų? 

Kodėl Smiltynėje nėra uodų? Atsakymas – labai paprastas. 

Smiltynėje nėra pelkėtų, vandens apsemntų miškų. Kitas dalykas – Kuršių marios ties Klaipėda visiškai netinka uodų lervų vystimuisi dėl gylio ir intensyvios laivybos. Lervoms reikia seklių vietų. 

Na, ir dar viena prižeastis: zvimbiančius kraujasiurbius greitai nupučia vėjas, nes Smiltynės iš vakarų, šiaurės vakarų pusės neblokuoja (kaip Juodkrantėje, kurią iš trijų pusių supa aukštos, mišku apaugusios parabolinės kopos) smėliakalniai. Smiltynė yra palyginti vėjuota. 

Ar atkreipėte dėmesį, jog šiame klaipėdiečių mylimiausiame kurorte nėra skraidančių, šešiakojų vampyriukų?..