Visų „Istorinių Smiltynės atodangų“ ieškokite čia.
Panagrinėjus istorinius žemėlapius matyti, jog XVI-XVII a. Kuršių nerija baigėsi ties dabartinėmis Dangės žiotimis, dabartine Senąja perkėla.
Šis vaizdas gana aiškiai matyti 1650-1670 m. nežinomo autoriaus sudarytame ir nupieštame žemėlapyje, kurio didelė kopija saugoma Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, Pilies muziejaus Friedricho poternoje.
Iš paukščio skrydžio pavaizdutoje panoramoje išsiskiria didžiulė, supustyta kopa, stūksanti Kuršių nerijos pabaigoje. Taip atsiskleidžia ir pačios Kuršių nerijos susidarymas: šiaurės vakarų vėjai pustė smėlį, į paplūdimį atneštą šiaurinės srovės, ir taip nerija ilgėjo šiaurės kryptimi.
Įdomi detalė: už gigantiškos kopos slepiasi burlaivis. Uostas XVII a. buvo ne pamaryje, o Dangės upėje, tad topografas pavaizdavo saugią vietą: smėliakalnį, už kurio burlaiviai bandydavo išlaukti nepalankaus oro pabaigą.
Taip pat šiame žemėlapyje pažymėta ir 1540-1541 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėta Smėlio karčema (vok. Sandkrug). Ši smuklė buvo tikra „keliauninkė“ ir bėgant amžiams keitė savo lokacijos vietą.
1629 m., kaip strateginį objektą, ją sudegino švedai. XVII a. ji vėl buvo atstatyta, tad galimai žemėlapyje nupiešta jau po švedų raitelių invazijos naujai suręsta karčema.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą