Klaipėda prieš 100 metų (45)

Amerikietis apie Klaipėdą

Prieš 100 metų vietos spaudoje retsykiais būdavo publikuojama, kaip Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą tuo metu matė užsieniečiai.

1925 m. rugpjūčio 4 d. „Klaipėdos žiniose“, pirmame puslapyje, pasirodė straispnis „Amerikietis apie Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą“.

Amerikietis - tai Tautinės lietuvių Sandoros pirmininkas Dr. Drangelis, kuris žurnalistams štai ką pasakė:

"Bevažiuodamas iš Palangos plentu į Klaipėdą aš nė nepajutau, kaip ir Klaipėdoje atsidūriau.

Klaipėda nedidelis, bet gražus miestas, geras ir patogus. Laisvai su visu pasauliu Lietuva gali čia vystyti savo prekybą taip eksportą, taip importą ir kelti savo kultūrinę ir ekonominę gerovę. Klaipėdoje jau gyvena keletas amerikiečių: J. Kilius, Pranas Budkus, St. Šimkus ir kiti.

Palanga ir Klaipėdos kraštas su miestu paliko man daug gražių ir gilių įspūdžių, kurių aš kol gyvas nepamiršiu. Palanga - tai grožio, tradicijų ir gintarų kraštas, o Klaipėda visuomet svetingai sutinka amerikiečius lietuvius, atvykstančius stačiai į jos uostą, ir priglaudžia kelionėje išvargusius pas save kaip tikrus brolius. Čia vieta mūsų pirkliams-ekonomistams.

Reikia didžiai pasigailėti, kad aš turiu taip greit apleisti šias mano širdžiai brangias malonias vietas ir žmones.

Bet aš tikiu, kad ateis tas laikas, kuomet aš galėsiu apsigyventi nuolatos vienam iš tų kraštų", - pasakė atsisveikindamas preiš kelionę į JAV Dr. Drangelis.

Studijų kaina

Iš 1925 m. rugpjūčio 7 d. „Klaipėdos žinių“ laikraščio sužinome, kokiomis sąlygomis prieš šimtmetį buvo organizuojamas priėmimas į Stasio Šimkaus konservatoriją ir kiek kainavo studijos bei pragyvenimas tuo metu šios mokyklos studentams.

"Klaipėdos Konservatorijon stojamieji kvotimai vyks šių metų rugpjūčio 31 dieną 10 val. ryto. Priimami mokiniai dainavimo, teorijos kompozicijos, fortepiono, vargonų ir visų simfoninio orkestro instrumentų mokslui.

Už mokslą metams mokama 200 litų. Pragyvenimas Klaipėdoje atseina 150-200 litų mėnesiui.

Norintieji Konservatorijon stoti, paduoda direktoriaus vardu pareiškimą ir atvažiuoja kvotimuosna.

Už kvotimus stojantieji moka po 5 litus.

Smulkesnių žinių bus duodama raštu."

Po kelių dienų, rugpjūčio 9-ąją, iš „Klaipėdos žinių“ sužinome, kad žemės ūkio mokslai - daug pigesni nei muzikos, bet jaunimas nesiveržia jų studijuoti.

"Žemaičiai, mums didžiausia gėda, kad Vyskupo Valančiaus Žemės Ūkio Mokykloje (Plungėje) praėjusiais mokslo metais buvo tik 14 mokinių.

Mes savo šventoj Žemaitijoj viską turime tik iš žemės ūkio, tuo tarpu, taip mažai vertiname žemės ūkio mokslą.

Gana! Jau laikas mesti supelėjusias tradicijas ir tą įsitikinimą, kad, girdi, gyveno mano tėvas, gyvenu aš, gyvens ir mano vaikai be ūkininkystės mokslo. Ne, mūsų vaikai jau nebegalės be jo gyventi, o jei kuris ir ūkininkautų, tai ūkis jam bus sunki našta, o ne malonus užsiėmimas.

Taigi kiekvienas mūsų ūkininkaitis, sulaukęs 15-16 metų amžiaus, privalo stoti Žemės ūkio mokyklon ir tik ją baigęs imtis ūkininkavimo darbo.

Na, aišku, į tą žemaitis ūkininkas pasakys: „Tai! Bet kiek tai turi kainuoti!“ O gi patys niekniekiai: už butą, kurą, šviesą ir patarnavimą reikia mokėti tik 15 litų pusmečiui (tai, rodosi, nebrangu), už mokslą ir to nereikia mokėti, o maistą galima atvežti iš namų (statyti produktus) arba mokėti pinigais, kas irgi nelabai didelę sumą tesudaro, nes į mėnesį išeina tik apie 40 litų.

Tad sulaukę rudens vežkime savo vaikus, baigusius liaudies mokyklos 4 skyrius (14-15 metų amžiaus) į Plungę į Vyskupo Valančiaus Žemės Ūkio Mokyklą. Ten 28 d. rugsėjo mėnesio bus įstojamieji egzaminai. Prašymus tuojan galima duoti", - buvo raginami skaitytojai.

Teatras pratino prie kultūros

Rugpjūčio 8 d. „Klaipėdos žinių“ laikraštyje buvo aprašyti įspūdžiai iš „Valstybės Teatro vaidinimų Klaipėdos krašte“, atskleidžiantys to meto Klaipėdos krašto kaimo gyventojų kultūrinį lygį.

"Valstybės Teatras, važinėdamas po Klaipėdos kraštą, aplankė ir mūsų padangę. Čia turiu omenyje Lauksargius, Natkiškius ir Katyčius, kur lietuvių vaidinimų dar visai nėra buvę.

Buvo vaidinta P. Vaičiūno 3 veiksmų drama „Sudrumsta ramybė“. Mūsų žmonės apskritai apie tikruosius vaidinimus turi maža supratimo, nes čia ir vokiškų geresnių vaidinimų neesti.

Daugiausia jie yra pratę lankyti savo draugijų-fereinų metines šventes, arba sukaktuves, turinčias vietinės reikšmės, kaip sporto, giedotojų, medžiotojų, moterų susivienijimo ir kt. draugijų „festus“. Į tokius „festus“ jie renkasi triukšmingai pasilinksminti, pašokti; su savo pažįstamaisiais prie stiklelio pasikalbėti, ir tiek.

Apie dvasios kultūrą čia nekalbama. Taigi visai nestebėtina, kad jie didžiumoje nesuprato Valstybės Teatro paskelbtųjų „lietuviškų“ vaidinimų reikšmės. Kad man tekdavo pakalbinti vieną kitą laukininką atsilankyti į skelbiamąjį vakarą, tai dažniausiai gaudavau vienodai skeptišką atsakymą: ką, girdi, tie „didžlietuviai“ mums gero gali parodyti?

Jei kuris ir žadėjo ateiti, tai daugiausia tik tų „didžlietuvių šaušpilerių“ pasižiūrėti, o ne pačio vaidinimo.

Bendrai kalbant, teatras dar daug daug čia turės pasidarbuoti, kol vietos žmonės pripratins jį lankyti kultūros, o ne pasilinksminimo tikslu.

Visose šiose vietose svečiai nustebo, kai jiems buvo neleista eiti į salę su alaus „kufeliais“, cigarais dantyse ir garsiai per vaidinimus kalbėtis bei juokauti."

© Spektaklio „Sudrumsta ramybė“ programa. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvo nuotr.

Dviračiu aplink pasaulį

Tos pačios dienos laikraštyje buvo pranešta, kad "Lietuvos dviratininkas Bronius Daujotas, kuris dviračiu keliauja aplink pasaulį, rugpjūčio 1 d. išvažiavo iš Talino į Helsinkį.

Taline jį priėmė Estų valstybės galva Jaksonas. Be to, jis lankėsi laikraščių redakcijose ir sporto organizacijose. Daujotas jau nukeliavo apie 1000 kilometrų ir turi dar keliauti apie 70 000 km."

Įvairenybės

Prieš šimtą metų spaudoje buvo rašomos ir lengvo, pramoginio turinio žinutės. Pavyzdžiui, „Kiek plaukų galvoje?“

"Atrodo, kad plaukus suskaičiuoti žmogaus galvoje neįmanoma ir nėra jokios iš to nelengvo darbo naudos, tačiau žmonės, atstumę šalyn šituos samprotavimus ir užsispyrę, suskaitė žmogaus galvoje plaukus.

Pasirodo, kad vidury amžiaus žmogus turi vidutiniai, apie 200 000 plaukų. Blondiniai, arba šviesiaplaukiai turi kiek daugiau. Rudaplaukiai šituo atžvilgiu neturtingesni. Ypač tą labai atjaučia moterys, nes jų kasos daug plonesnės ne kaip šviesiaplaukių."