Svarstant, kaip perteikti daugiasluoksnį kultūrinį parko palikimą, muziejus pasitelkė į pagalbą teatrą ir drauge su Šeiko šokio teatru sukūrė garso ir šokio spektaklį „Akmenimi srūvantis laikas“, kurio pastatymą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Spektaklio pavadinimas nurodo, kad tiek paminklai, tiek skulptūros turi tą pačią akmeninę prigimtį, tik jų stovėjimo tikslai skirtingi - paminklai primena mirusiuosius, skulptūros suteikia estetinį išgyvenimą, tačiau tiek atmintis, tiek grožis yra pavaldūs laikui.
Spektaklį „Akmenimi srūvantis laikas“ galima laikyti Šeiko šokio teatro sukurtos trilogijos apie Klaipėdą trečiąja dalimi. Pirmoji - „Keliaujančios bažnyčios. Klaipėda tranzit Memel“ (2015) pasakojo septynių neišlikusių Klaipėdos bažnyčių istorijas, už inovatyvumą spektaklis apdovanotas Boriso Dauguviečio auskaru.
Antroji trilogijos dalis - „Šachas Prūsijai. Luizė Mėmelyje“ (2018) - apie Prūsijos karalienės Luizės išgyvenimus Klaipėdoje 1807-1808 m. Spektaklis sukurtas bendradarbiaujant su Klaipėdos moterų Rotary klubu „Karalienė Luizė“.
Ir trečioji trilogijos dalis - apie XIX a. miesto kapines, pokario atmosferą ir sovietmečiu kapinių vietoje įkurtą Skulptūrų parką.
Visi trys spektakliai-ekskursijos sukurti bendradarbiaujant choreografei, režisierei Agnijai Šeiko, kompozitoriui Kristijonui Lučinskui ir scenaristei Sondrai Simanai.
Spektaklis „Akmenimi srūvantis laikas“ - tai žmogaus gyvenimo kelionė, kurios metu jis pereina vandenį, ugnį, akmenį ir šlovę. Simbolinis mitinis laikas persipina su gyvenusių žmonių likimais.
Spektaklio meninė realybė, fragmentiškai suausta iš istorijų ir poetinių tekstų, pristato šios vietos dvi tapatybes - miesto kapines ir skulptūros meno ekspoziciją - be siekio pasmerkti ar išteisinti. Spektaklio tikslas - jautriai perteikti parko atmosferą, pakviesti žiūrovus istorinius procesus išgyventi vidiniu pojūčiu. Parko kraštovaizdis virsta scenovaizdžiu. Kelionė prasideda pirmykščiame rojaus sode, kur auga skulptoriaus Sauliaus Šiukštos pasodintas „Augalas“ ir baigiasi ant XIX a. fortifikacinės lauko kalvelės (gynybinio šanso) - ledainės mūsų atminčiai išsaugoti.
Siurrealistinėje kelionėje žiūrovus lydi varnas, kelis šimtus metų gyvenantis tankiausiame kapinių parko medyje. Varno personažas yra tinkama simbolinė figūra perteikti pasakojimui apie tragišką Mažosios Lietuvos likimą. Juolab kad varnų kolonija tebegyvena parke, palei Trilapio gatvę.
Kaip atsvara varnui, siekiant suteikti spektakliui žaismingumo, po parką klajoja papūgėlių figūros. Istorija apie tai, kaip po karo apleistose kapinėse vaikai laidodavo papūgėles, yra užrašyta knygoje "Senųjų miesto kapinių istorijos. Varnas spektaklyje veikia kaip gilioji išmintis, o papūgėlės - kaip šio pasaulio spalvos, lengvumas ir džiaugsmas.
Nuo lapkričio 1 d. spektaklio garso takelis bus prieinamas Skulptūrų parko lankytojams, norintiems individualiai pasivaikščioti po parką ir pasiklausyti menine kalba pasakojamos šios vietos istorijos. Prisijungimo QR kodą bus galima atrasti dviejuose terminaluose, stovinčiuose prie įėjimų į parką nuo Liepų g. ir nuo K. Donelaičio g.
Spektaklio kūrybinė komanda
- Scenarijaus autorė - Sondra Simana
- Režisierė - Agnija Šeiko
- Kompozitorius, garso takelio autorius - Kristijonas Lučinskas
- Kostiumų dailininkė - Polina Nimrea
- Scenografė - Sigita Šimkūnaitė
- Choreografija: Agnija Šeiko, Inga Kuznecova, Dovilė Binkauskaitė, Marija Untulytė
- Šokėjai: Inga Kuznecova, Dovilė Binkauskaitė, Marija Untulytė, LMTA Klaipėdos fakulteto Šokio katedros studentai
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą