Įspūdingas priartėjimas prie Saulės
2024 m. gruodžio mėn. aparatas „Parker Solar Probe“ nuskriejo rekordiniu atstumu – vos 6,1 milijono kilometrų nuo žvaigždės fotosferos. Tokiu atstumu aparatas judėjo fantastišku greičiu – apie 690 000 km per valandą, pagerindamas visus ankstesnius greičio rekordus.
Tai leido jam prasiskverbti pro išorinį Saulės sluoksnį – vainiką, kur susidaro karšti plazmos srautai.
Kaip vainikas atrodo iš arti
Nuotraukos, padarytos naudojant WISPR (plačiakampė kamera zondei) įrankį, užfiksavo saulės vėjo formą jo susidarymo momentu. Tyrėjai pirmą kartą stebėjo, kaip šie įkrautų dalelių srautai susidaro prieš pasiekdami Žemę.
Šie duomenys yra labai svarbūs saulės audrų prognozavimui.
Niki Fox, NASA mokslinių projektų direktoriaus pavaduotoja, paaiškino: „Pirmą kartą savo akimis, o ne tik teoriniais modeliais, matome, kaip susidaro saulės vėjo sutrikimai.“
https://youtube.com/shorts/qNTQ50tjOnw?si=IjOpql6z9jkRac6i
Magnetiniai sūkuriai ir saulės vėjas
Nuotraukos parodė ne tik saulės vėjo susidarymo procesus, bet ir svarbias saulės atmosferos struktūras, ypač helio sferos srovės paviršių. Tai nematoma riba, kur saulės magnetinis laukas keičia kryptį.
Mokslininkai taip pat užfiksavo retą reiškinį – persidengiančius koroninius masės išmetimus (CME), kurie anksčiau buvo stebimi tik atskirai.
Misijoje ypatingas dėmesys skiriamas dviem saulės vėjo tipams.
Vienas iš jų – vadinamasis Alveno vėjas, pasižymintis charakteringais magnetiniais svyravimais, kitas – ne Alveno vėjas, kuriame tokių svyravimų nėra.
Manoma, kad vienas iš jų susidaro koroninėse skylėse, o antrasis – milžiniškose magnetinėse kilpose, jungiančiose aktyvias Saulės zonas.
Kaip zondas išgyvena pragariškame karštyje?
Kad išlaikytų artumą Saulės, zondas apsaugotas specialiu šiluminiu skydu TPS, sudarytu iš anglies pluošto plokščių su 11,4 cm storio akytu anglies sluoksniu.
Priekinė dalis padengta balta keramine plėvele, atspindinčia didžiausią šilumos dalį. Nors skydo paviršiaus temperatūra siekia 1370 °C, zondo viduje išlaikoma komfortiška 29 °C temperatūra.
Skydo svoris – tik 73 kg, nes 97 % jo sudaro oras, todėl išlaikomas manevringumas ir greitis.
Kaip zondas atsidūrė taip arti?
Nuo paleidimo 2018 m. rugpjūčio mėn. zondas atliko septynis gravitacijos manevrus netoli Veneros, kurie palaipsniui priartino jo orbitą prie Saulės.
Po paskutinio manevro 2024 m. lapkričio mėn. jis pasiekė nuolatinę orbitą, leidžiančią kas tris mėnesius praeiti mažiausiu atstumu nuo žvaigždės.
Nuo istorinio priartėjimo gruodžio mėnesį zondas jau du kartus pakartojo manevrą – 2025 m. kovo ir birželio mėnesiais. Ir tai dar ne pabaiga: misija tęsiasi, o kartu su ja – ir unikali kelionė į mūsų žvaigždės širdį.
Kodėl tai svarbu?
„Parker Solar Probe“ duomenys jau dabar keičia supratimą apie Saulės veikimą. O svarbiausia – jie leidžia geriau prognozuoti saulės blyksnius ir magnetines audras, kurios gali turėti įtakos navigacijai, palydoviniam ryšiui ir energetikos sistemoms Žemėje.
Misija pavadinta astrofiziko Eugene Parkerio garbei, kuris 1958 m. pirmasis numatė saulės vėjo egzistavimą.
Dabar jo teorija gavo akivaizdų patvirtinimą – rekordiniu artumu prie Saulės.
NASA inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą