Astronominis sukrėtimas: atrasta senovinė juodoji skylė, griaunanti visatos dėsnius

Šis reiškinys verčia mokslininkus pripažinti, kad mūsų supratimas apie supermasyvių juodųjų skylių evoliuciją yra nepilnas.

Eddingtono ribos peržengimas: kosminis „persivalgymas“

Iki šiol buvo manoma, kad juodųjų skylių augimą riboja vadinamoji Eddingtono riba – balansas tarp gravitacijos, traukiančios materiją vidun, ir spinduliavimo slėgio, stumiančio ją lauk.

ID830 šią taisyklę pažeidė brutaliai – nustatyta, kad jos masės augimo tempas Eddingtono ribą viršija net 13 kartų.

Tyrimo bendraautorė Sakiko Obuchi kelia hipotezę, kad toks spartus šuolis galėjo įvykti juodajai skylei prarijus milžinišką žvaigždę arba tankų dujų debesį. 

Nors ši „super-Eddingtono“ fazė yra itin trumpa (trunka apie 300 metų), ji yra esminė paaiškinant, kaip ankstyvojoje visatoje juodosios skylės taip greitai pasiekė šimtų milijonų saulės masių svorį.

Neįmanoma spinduliuotės kombinacija

Dar didesnę nuostabą mokslininkams sukėlė faktas, kad ID830 vienu metu generuoja ekstremalią rentgeno ir radijo spinduliuotę.

Paprastai super-Eddingtono akrecija (spartus materijos rijimas) turėtų slopinti tokio pobūdžio spinduliavimą. 

Tai, kad šis kvazaras demonstruoja abi savybes vienu metu, rodo, jog juodosios skylės polių išmetami spinduliavimo srautai yra kur kas sudėtingesni, nei manyta iki šiol.

Įtaka galaktikų evoliucijai

Šis atradimas leidžia suprasti, kaip senovės supermasyvios juodosios skylės reguliavo savo šeimininkių – galaktikų – augimą.

Energijos sklaida: Sugerdama materiją virš teorinių ribų, juodoji skylė išskiria tiek energijos, kad ji įkaitina ir išsklaido aplinkines dujas.

Žvaigždžių gimimo slopinimas: Toks procesas sustabdo naujų žvaigždžių formavimąsi, todėl juodoji skylė auga galaktikos sąskaita, tapdama dominuojančiu objektu jos centre.

Kvazaras ID830 yra gyvas įrodymas, kad ankstyvoji visata buvo kur kas dinamiškesnė ir agresyvesnė vieta. 

Šis radinys ne tik užpildo spragas apie juodųjų skylių augimą, bet ir parodo, kad net fundamentalūs visatos dėsniai tam tikromis ekstremaliomis sąlygomis gali būti „apeinami“.

Šaltinis: The Astrophysical Journal, Live Science