Kas nutiktų, jei para truktų vos 2 valandas: mokslininkai atskleidė siaubingą scenarijų

Nors tiksli priežastis lieka mįslė, galimų veiksnių yra ne vienas: atmosferos pokyčiai, ledynų tirpimas, Žemės branduolio judėjimas bei silpstantis magnetinis laukas, rašo „Daily Mail“.

Atrodytų, kelių milisekundžių praradimas nieko nereiškia. Tačiau rašytojas Aleksas Fosteris savo romane Circular Motion piešia kraupų scenarijų: paros trumpės iš pradžių iki 23, vėliau iki 20 valandų, o galiausiai – tik iki dviejų.

Kai Žemė tampa it pašėlęs vilkelis

Fosterio knygoje Žemės sukimosi spartėjimą lemia milžiniški lėktuvai, skraidantys orbitoje 9 km aukštyje ir iš esmės keičiantys transporto sistemas. Iš pradžių dienos trumpėja vos kelias sekundes, niekas to nepastebi. 

Tačiau netrukus planeta ima suktis taip greitai, kad para tetrunka dvi valandas – ir pasaulį ištinka katastrofa.

Jei Žemė išties pradėtų suktis greičiau, suveiktų „išcentrinis efektas“ – daiktai imtų slinkti nuo planetos ašies, panašiai kaip karuselės kėdutės.

Okeanai išsipūstų ties pusiauju, suteikdami Žemei rombo formą, o iš poliarinių sričių nutemptas vanduo apsemtų ekvatorialinius regionus. 

Net tos žemės, kurios nenuskęstų, patirtų grėsmę dėl cunamių bei potvynių.

Kalifornijos universiteto San Diege geofizikos profesorius Dunkanas Agnew pabrėžia, kad didžiausi pokyčiai paliestų potvynius bei atoslūgius. 

Šiuo metu Žemė kas 24 val. 50 min. sukuria du potvynius ir du atoslūgius. „Pakanka pakeisti šį ritmą 10 %, ir vienose vietose potvyniai smarkiai išaugs, kitose – sumažės“, – „Daily Mail“ sakė mokslininkas.

Be to, spartesnis sukimosi tempas reikštų didesnį tektoninių plokščių judėjimą, kuris gali sukelti virtinę žemės drebėjimų.

Kai gravitacija nebesulaiko

Ties pusiauju, kur Žemės skersmuo didžiausias, sukimosi greitis siekia apie 1650 km/val., o prie polių – beveik nulis. 

Kol kas mus prie paviršiaus laiko gravitacija, tačiau jei planeta suktųsi dar greičiau, išcentrinė jėga ją pranoktų – ir objektai imtų kilti į kosmosą.

„Kuo greičiau sukasi Žemė, tuo labiau gravitacija kompensuojama, ir tuo lengviau žmogus jaustųsi“, – aiškino rašytojas Fosteris žurnalui New Scientist. 

NASA astronomas Stenas Odenvaldas savo ruožtu įspėjo, kad spartesnis sukimosi tempas sukeltų ekstremalius ir niokojančius orų reiškinius.

Sustiprėjęs Koriolio efektas priverstų uraganus suktis greičiau ir išskirti daugiau energijos.

Trumpesnės dienos reikštų mažiau saulės šviesos ir poilsio, tad žmonių produktyvumas kristų. Laikrodžius tektų nuolat atsukti atgal arba sukurti visiškai naują laiko matavimo sistemą. 

Tačiau žmogaus cirkadinis ritmas – biologinis laikrodis – natūraliai pritaikytas 24 val. paros ciklui, o jo sutrikimas jau dabar sukelia sveikatos problemų.

Daugelis palydovų iškryptų iš savo orbitų, todėl nutrūktų ryšio, interneto, televizijos ir kitų sistemų veikla.

Vis dėlto mokslininkai ramina – toks scenarijus, kai Žemės paros sutrumpėtų iki dviejų valandų, yra „visiškai absurdiškas“.