Mokslinis proveržis: kašalotų bendravimas stebėtinai primena kinų bei lotynų kalbas

Tai itin organizuota sistema su savo „fonetika“, kurioje garsų ilgis ir intonacija vaidina tokį patį vaidmenį kaip ir žmogaus kalboje. 

Naudodami dirbtinį intelektą, tyrėjai bando iššifruoti kodus, kuriais šie milžinai keičiasi informacija jau daugiau nei 20 milijonų metų.

Kašalotų „fonetika“: kaip spragtelėjimai tampa prasmingais žodžiais

Mokslinis tyrimas, apie kurį pranešė leidinys „The Guardian“, atskleidė, kad kašalotų bendravimo sistema turi sudėtingą struktūrą, daugeliu atžvilgių primenančią žmogaus kalbą. 

Pagrindinis jų komunikacijos įrankis – trumpų spragtelėjimų serijos, vadinamos kodais. Analizuodami šiuos signalus, mokslininkai pastebėjo, kad gyvūnai geba keisti spragtelėjimų trukmę bei toną, kurdami kylančius arba besileidžiančius garso modelius.

Šie pokyčiai atlieka savotišką „balsių“ funkciją, formuojančią konkrečią prasmę. 

Mokslininkai nustatė, kad kašalotų garso struktūros turi bendrų bruožų su toninėmis žmonių kalbomis, pavyzdžiui, kinų, taip pat su lotynų bei slovėnų kalbomis, kur reikšmė priklauso nuo intonacijos ir garsų ilgio. 

Tai įrodo, kad sudėtingos kalbos sistemos gali formuotis savarankiškai, nepriklausomai nuo rūšies gyvenamosios aplinkos.

CETI projektas: dirbtinis intelektas gelmių kalbos šifravimui

Šis unikalus darbas atliekamas pagal CETI (Cetacean Translation Initiative) projektą netoli Dominikos krantų. 

Projekto tikslas – pasitelkiant šiuolaikines technologijas ir dirbtinį intelektą, apdoroti milžiniškus garso duomenų masyvus ir suprasti kašalotų kalbos principus. 

Projekto įkūrėjas Deividas Gruberis pabrėžia, kad žmonės nėra vienintelė rūšis, turinti išvystytas socialinės sąveikos sistemas.

Kašalotų vokalizacijos laikomos vienomis sudėtingiausių gyvūnų pasaulyje. 

Jos susideda iš kelių tarpusavyje susijusių lygmenų, kurių sudėtingumo lygis gerokai viršija papūgų ar dramblių komunikaciją. Įdomu tai, kad aktyviausiai šie gyvūnai bendrauja būdami paviršiuje, kur tarp nardymų praleidžia apie 10 minučių. 

Būtent šiuo trumpu laikotarpiu jie laikosi viena šalia kito ir intensyviai keičiasi informacija.

Ateities tikslas – tiesioginis bendravimas

Tyrimui vadovavęs lingvistas Gasperas Begušas pastebi, kad pašalinus pauzes tarp spragtelėjimų, garsuose išryškėja dėsningumai, kurie beveik identiški žmogaus kalbos struktūrai. 

Nors kašalotų gyvenimo būdas kardinaliai skiriasi nuo mūsiškio, jų socialinis elgesys ir poreikis perduoti informaciją tarp kartų rodo stebėtiną panašumą su žmonija.

Ateityje CETI projektas kelia ambicingą užduotį: identifikuoti bent 20 skirtingų garsų, tiesiogiai susijusių su konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, nardymu ar miegu. 

Nors visiškas kašalotų kalbos supratimas pareikalaus daug laiko, mokslininkai tiki, kad galimybė ateityje „pasikalbėti“ su šiomis vandenynų būtybėmis yra pasiekiamas tikslas.

Šaltiniai: The Guardian, Proceedings B, CETI