Anot jo, tai padarė išnykusi civilizacija, o egiptiečiai tik vėliau užbaigė statybas.
Vienas svarbiausių Hancocko argumentų – Sfinkso erozija.
Jo teigimu, tokie pažeidimai galėjo atsirasti tik dėl ilgalaikių stiprių liūčių, kurių Gizoje nebuvo prieš 4500 metų, bet galėjo būti pasibaigus paskutiniajam ledynmečiui.
Tačiau garsus egiptologas daktaras Zahi Hawass paneigia šias prielaidas.
Jis remiasi radiniais – darbo jėgos kapais ir žinomais statybų įrašais iš Ketvirtosios dinastijos laikų.
Vienas svarbiausių įrodymų – Vadi el Džarfo papirusai, kuriuose minimas Mėreras, darbininkų prižiūrėtojas, dirbęs Chufu nurodymu ir plukdęs kalkakmenį iš Tūros karjerų.
Hancockas taip pat nurodo, kad piramidžių pagrindai buvo išlyginti ant senovinių uolienų, kurios esą gali būti daug senesnės nei pačios piramidės.
Jis sieja šias struktūras su „Zep Tepi“ – mitine „Pirmąja era“ Egipto tradicijose.
Jis pastebi, kad 12 500 metų atgal Oriono žvaigždynas idealiai atitiko piramidžių padėtį, o Sfinksas žiūrėjo į Saulę Liūto ženkle.
Nepaisant šių teorijų, Hawass pabrėžia, kad nėra jokių spragų Egipto istorijoje, kurios leistų datuoti piramides tokiu ankstyvu laikotarpiu.
Jo teigimu, tuo metu civilizacija dar buvo pernelyg primityvi statyti tokio masto monumentus.
Papildoma informacija:
Gizos plokščiakalnyje yra trys pagrindinės piramidės – Chufu, Chefreno ir Menkauro – bei Sfinksas.
Vis dar kyla klausimų dėl jų statybos būdų, astronominio išdėstymo ir paskirties.
Neseniai Egipte aptiktas senovinis požeminis miestas, galimai susijęs su mitinėmis Amentio salėmis.

Rašyti komentarą