Žmonijai liko visai nedaug? Futurologai dėl technologijų, klimato ir konfliktų prognozuoja katastrofą

Kai kurie mokslininkai mano, kad žmonijai liko ne tiek daug laiko, kaip buvo manoma anksčiau.
Šiuolaikinių mokslininkų siūlomas atsakymas skamba tuo pačiu metu moksliškai griežtai ir žmogiškai bauginančiai.

Apie tai rašo DayliMail.

Tyrėjų grupė, tarp kurių yra žymiausi Oksfordo futurologai ir filosofai, bandė prognozuoti civilizacijos ir kosmoso likimą, remdamasi šiuolaikiniais moksliniais modeliais, demografinėmis tendencijomis ir technologiniais rizikos veiksniais.

Pasak Oksfordo universiteto futurologo Toby Orda, artimiausi dešimtmečiai bus kritiniai visai žmonijai. 

Jis teigia, kad per ateinančius 75 metus gali įvykti visiškas civilizacijos žlugimas dėl globalios katastrofos, kurią sukels technologinių, ekologinių ir socialinių veiksnių derinys. 

Tai nebūtinai bus staigi mirtis, bet greičiau lėtas ir neišvengiamas įprastų gyvenimo struktūrų žlugimas.

Jo kolega, filosofijos profesorius Nickas Bostromas, knygos „Pažeidžiama žmonija“ autorius, į ateitį žiūri dar niūriau. 

Jis vertina žmonijos išnykimo tikimybę santykiu vienas prie keturių jau iki šio amžiaus pabaigos. 

Jo nuomone, dirbtinio intelekto plėtra, kontrolės praradimas biotechnologijų srityje ir didėjantis ekosistemų nestabilumas – tai ne tik hipotetinės grėsmės, bet realūs scenarijai, kurie jau pradėjo įgyvendintis.

Nuotrauka: pixabay.com

Ne mažiau nerimą keliančią nuomonę išsakė ir Jaredas Diamondas, Pulitzerio premijos laureatas ir knygos „Kollapsas“ autorius. 

Jis mano, kad iki 2050 m., t. y. jau po 25 metų, žmonijos išlikimo šansai bus maždaug 50:50. Jo teigimu, mes priartėjome prie taško, kur kiekviena klaida gali būti paskutinė: planetos ištekliai senka, klimatas tampa nenuspėjamas, o tarptautiniai konfliktai stiprėja.

Futurologai įspėja: prieš mus – visas egzistencinių grėsmių spektras. Tai ne tik branduoliniai ginklai ar visuotinis atšilimas, bet ir laboratorijose sukurti dirbtiniai virusai, taip pat dirbtinis intelektas, kuris laikui bėgant gali tapti nekontroliuojamas ir sukurti savo „skaitmeninio superginklo“ formas.

Atsižvelgdami į šias nerimą keliančias prognozes, astrofizikai siūlo pažvelgti plačiau – į pačios visatos likimą. 

Pagal vieną iš naujausių kosmologinių modelių, kosmosas nebus begalinis, kaip manyta anksčiau. Jo pabaiga gali įvykti po 33,3 milijardų metų, kai įvyks vadinamasis „Didysis suspaudimas“ (Big Crunch). 

Šis procesas bus atvirkštinis Didžiojo sprogimo efektas: visata nustos plėstis, materija pradės trauktis atgal, o erdvė-laikas susitrauks į vieną singularumą.

Kol kas mūsų visatos amžius vertinamas maždaug 13,8 milijardų metų, o tai reiškia, kad, pagal mokslininkų skaičiavimus, jai liko apie 20 milijardų metų iki visiško pabaigos. 

Tačiau futurologai primena: nepriklausomai nuo kosminių terminų, žmonijos civilizacijos likimas priklauso ne nuo žvaigždžių, o nuo mūsų pačių sprendimų.

Jei žmonija sugebės panaudoti technologijas geram, įveikti krizes ir išmokti mąstyti strategiškai, ji turės šansą ne tik pratęsti savo istoriją, bet ir tapti visatos evoliucijos liudininke – iki pat jos paskutinio kvėpavimo.