Ar krevetės gali pakeisti paukštieną? Atsako dietistė Indrė Trusovė ir dalijasi šildančios krevečių sriubos receptu

Šiose jūros gėrybėse kokybiškų baltymų daugiau nei jautienoje, vištienoje ar kiaulienoje, o be to – jos labai nesudėtingai paruošiamos ir skanios.

Vis tik mitybos specialistė atkreipia dėmesį į tai, jog krevetes lėkštėje turi lydėti žalios daržovės, o valgant šį produktą svarbiausia – saikas. 

Krevetės laikomos liesų baltymų koncentru, jose yra visas komplektas devynių nepakeičiamųjų amino rūgščių, kurių organizmas pats nepasigamina ir gauna tik su maistu, bei gausybė organizmo sveikatai naudingų medžiagų.

„Tiek krevetės, tiek kitos jūrų gėrybės, praturtina mūsų organizmą mineralais, vitaminais, jose gausu kalcio, seleno, jodo, omega-3 rūgščių, vitamino D.

Tai labai maistingas ir sveikatai palankus produktas, kurį tikrai verta įtraukti į mitybą, tačiau kartu labai svarbu paisyti saiko“, – pabrėžia dietistė I. Trusovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad krevečių nereikėtų laikyti kitų baltymų šaltinių pakaitalu ir mėginti jomis keisti paukštieną, raudoną mėsą ar baltymų gausius augalinius produktus.

Besirūpinančius sveika mityba žmones šis produktas vilioja mažu riebalų kiekiu, be to, krevetės yra ir lengvai virškinamas maistas, tačiau dėl jose esančio išties didelio baltymų kiekio, krevetės gali sukelti organizmui baltyminį šoką, jeigu suvalgysime per daug ar vartosime per dažnai.

Pasak dietistės, į tai ypač svarbu atkreipti dėmesį krevetes ragaujant pirmąkart – reikėtų paragauti nedidelį kiekį ir stebėti, kaip reaguoja organizmas.

„Be to, svarbu žinoti, jog kaip ir visose jūros gėrybėse, krevetėse yra nemažai cholesterolio – nors jis vadinamasis „geruoju“, su šiuo produktu turėtų būti atsargūs tie, kas turi problemų dėl per didelio cholesterolio kiekio.

Na, o žmonėms, kurie neturi tokių sveikatos sutrikimų ar nėra alergiški, tikrai rekomenduoju praturtinti savo mitybos racioną šiuo produktu. Idealu, jei krevetes valgysime 1-2 kartus per savaitę kartu su žalios spalvos daržovėmis: įvairių rūšių kopūstais, salotų lapais, brokoliais, šparagais ir pan.“, – pasakoja I. Trusovė.

Gaminimo taisyklė – trumpiau yra geriau

Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, didžiausio Lietuvoje prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų vadovė, pasakoja, kad iš visų asortimente esančių jūros gėrybių, krevetės pirkėjų yra vienos mėgstamiausių.

„Didesnio formato parduotuvėse pirkėjai gali rasti atšildytų, termiškai apdorotų krevečių, kurias iškart galima naudoti pietų ar vakarienės patiekalams.

Didžiausią asortimento dalį sudaro šaldytos krevetės, kurios būna įvairių dydžių, gali būti užšaldytos šviežios arba jau išvirtos, tik su uodegėlėmis arba su galvomis, su kiautu arba išlukštentos.

Nors krevetės yra itin greitai paruošiamas produktas, pirkėjai dažniau renkasi jau išvirtas – galbūt dėl to, kad jų spalva žymiai patrauklesnė. Įgudę kulinarai labiau vertina termiškai neapdorotas krevetes.

Šiuo metu vykstančių išties gerų akcijų metu, tikrai galima praturtinti savo meniu, o šaldytų krevečių įsigyti ir atsargai“, – kalba I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Dietistė I. Trusovė atkreipia dėmesį, jog svarbiausia taisyklė gaminant krevetes – jų neperkepti ir nepervirti, nes krevetės taps sausos ir kietos – lyg guminės.

Taip nutinka dėl jose esančio didelio baltymų kiekio, kurie ilgiau veikiami aukštos temperatūros denatūruoja – keičiasi kvapas, spalva, tekstūra ir net naudingųjų medžiagų poveikis.

Įsigijus šaldytų krevečių pirmiausiai jas reikia lėtai atitirpinti – pavyzdžiui, išeinant į darbą galima tiesiog palikti šaldytuve.

Labai svarbu žinoti ir tai, jog atitirpinus krevetes pakartotinai jų užšaldyti negalima. Atitirpinus jau virtas ir išlukštentas krevetes pakanka įdėti į puodą su vandeniu, užvirti ir iškart ištraukti.

Jeigu krevetės virtos, bet su kiautu – verdančiame vandenyje palikite minutę.

Nors iš anksto išvirtos krevetės yra itin patogus ingredientas daugelyje patiekalų, įsigijus šias jūros gėrybes termiškai neapdorotas, galima visiškai kontroliuoti virimo ar kepimo procesą ir taip išgauti geriausią jų skonį.

Dideles nelukštentas krevetes reikėtų virti apie 4 minutes arba tiesiog stebėti, kol iš pilkų jos taps rausvos ir susiries, o jei nuspręsite jas kepti – patartina tai daryti gerai įkaitintoje keptuvėje po porą minučių iš kiekvienos pusės.

Šildanti krevečių ir kokosų pieno sriuba

„Pats paprasčiausias ir man skaniausias krevečių gaminimo būdas – pakepti svieste su daug daug česnako.

Tačiau krevetės tikrai dera ir su kitais produktais: paprika, kalendra, čiobreliais, rozmarinais, alyvuogių aliejumi, sojų padažu – tai fantazijos ir skonio reikalas.

O kadangi lauke jau pasirodė pirmos snaigės ir spustelėjo šaltukas, labai rekomenduoju išmėginti šildančią krevečių ir kokosų pieno sriubą“, – sako dietistė I. Trusovė.

Reikės: 200 g šaldytų krevečių, 30 g sūdytos lašišos, 200 ml tiršto kokosų pieno, 100 g svogūnų, 50 g porų, 50 g nedidelių visų grūdo dalių makaronų, 1 šaukštelio tarkuoto imbiero, 1 citrinos žievelės (tarkuotos), 10 g ghi sviesto kepimui, 1 l pasirinkto sultinio (daržovių, žuvies), po žiupsnelį džiovintos saldžiosios paprikos, druskos, pipirų, petražolių.

Gaminame: Puode išlydykite sviestą ir pakepinkite imbierą, smulkintus svogūnus, citrinos žieveles. Užpilkite sultiniu, berkite druską, prieskonius ir makaronus.

Virkite 10-15 min, kol makaronai suminkštės. Sudėkite atitirpintas krevetes, smulkintą lašišą, porus, pilkite kokosų pieną ir virkite dar kelias minutes. Puodą nukelkite nuo kaitros ir pagardinkite smulkintomis petražolėmis.

Drąsiai galite naudoti ir kitą žuvį, makaronus keisti ryžiais, dėti daugiau daržovių.