Šaltų motinų dukros. Netinkamų vyrų pasirinkimas

Jeigu mama buvo šalta, turiu omenyje – emociškai šalta, atsiribojusi nuo dukters, vaikas tokioje šeimoje jausis vienišas.

Mama gali pirkti gražiausius daiktus, vesti į geriausias sekcijas, netgi kartoti vaikui, kad jį myli, tačiau tai tik žodžiai. O iš tikrųjų…

Mama neapkabina vaiko, nepabučiuoja, nepasikalba iš širdies. Ir kai vaikas užauga, jam būti tokiam pat šaltam su savo vaikais – tokia pat norma, kaip buvo jo vaikystėje.

Ir dar – jei mama šalta, meilės polius gali persikelti į tėtį. Ir dukra taps tėvelio dukryte, nes mama… yra šalta.

Įsivaizduokite vaiką, kuris negauna meilės. Jis nesijaučia mylimas, reikalingas. Viduje jaučia: „Aš nereikalingas šiame pasaulyje. Ir kad mane mylėtų, meilę reikia užsitarnauti“.

Tokia dukra darys viską, kad nusipelnytų tėvų meilės. Dažniausiai būtent mamos meilės.

Ji sieks, sieks ir sieks. Karjeroje, gimdydama vaikus ir kitose srityse. Nuolat atsižvelgdama į mamos nuomonę: „Mama! Na kaip, ar dabar esi manimi patenkinta? Dabar mane jau galima mylėti?“

Viena mano klientė neseniai pasakė, kad ji buvo tėčio dukra ir nejautė poreikio mamos meilei (Oi, kaip aš ja netikiu!).

Į klausimą: „O kokia buvo tavo mama?“ ji atsakė: „Buvo šalta, be emocijų, nebuvo jokio švelnumo“.

Ir mergaitė buvo priversta tapti tėčio dukra. Tėtis šiltas ir švelnus, mama – ne.

Ši užaugusi mergaitė daug pasiekė gyvenime ir visada buvo įsitikinusi, kad tai tiesiog šiaip. Dėl savęs viską darė.

Mūsų konsultacijoje ji pareiškė: „Man jos meilė nebuvo reikalinga. Nemyli, ir bala nematė!”

Tuo pačiu metu tame „Jos meilė man nereikalinga” buvo tiek daug pasipriešinimo. Mūsų pokalbio metu ji pasakė: „Žinote, vieną kartą, kai mane atidavė močiutei, labai susirgau. Mama turėjo būti su manimi kelis mėnesius. Todėl aš periodiškai sirgdavau, nes tėtis dėl darbo negalėjo imti ligos atostogų, jas galėjo imti tik mama. Ir ji jas ėmė. O aš sirgau ir sirgau vaikystėje“.

Ir ji, nuleidusi galvą, liūdnai prisipažino: „Aš norėjau, kad ji būtų šalia… Man jos reikėjo.“

Šaltų motinų dukros užauga su jausmu, kad jų negalima mylėti vien dėl to, kad jos yra. Kad jas mylėtų, meilę reikia užsitarnauti.

Todėl šios moterys įklimpsta į tokius santykius su vyrais, kur meilę reikia būtent užsitarnauti. Jos įrodinės ir įrodinės savo meilę. Imsis sau vis daugiau reikalų: augins vaikus, plėtos verslą, padės artimiesiems, dirbs vieną, du, tris darbus. Ir išsikvėps, išseks… Vis apsidairydamos atgal, ar jau užsitarnavo meilę.

Pirmiausia – mamos meilę, o paskui ir vyro meilę.

Beje, tokios moterys dažnai susiduria su specifiniais vyrais. Būtent tais, kurie prašys „Nusipelnyk mano meilę“. Ir kiekvieną kartą reikalaus įrodymų. O moteris kovos, nersis iš kailio, norėdama užsitarnauti. Bet nieko ten nusipelnyti nerealu. Tai užburtas ratas.